– Kokią įtaką verslui daro šiuolaikinis dizainas?
– Verslas, gebantis sukurti patrauklų ir įmonės vertybes atskleidžiantį dizainą, turi geresnes galimybės išsiskirti ir įgyti pranašumą perpildytoje ir konkurencingoje rinkoje. Šiandien įmonės vis geriau supranta, kad komunikacines ir reprezentacines funkcijas atlieka ne tik gaminys, bet ir jo pakuotė. Efektyvus ir gerai apgalvotas pakuotės dizainas gali tapti naudingu įrankiu vykdant viešųjų ryšių ar rinkodaros strategijas. Be to, reikia atsižvelgti į rinkos ir pardavimų kompleksiškumą, kitaip tariant, kuriant dizainą svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip produktas atrodys parduotuvės lentynoje, bet ir „Instagram“ aplinkoje.
– Koks yra pagrindinis skirtumas tarp prabangios ir paprastos pakuotės? Ką iš tiesų reiškia „prabangi pakuotė“?
– Pagrindinis skirtumas yra tas, kad prabangi pakuotė atlieka ne tik funkcinę paskirtį. Pagrindinis jos tikslas – atskleisti prekinio ženklo vertybes ir suteikti vartotojui patirtį, kuri atitiktų gaminio keliamus lūkesčius. Pakuotės dizainas yra daug daugiau nei tik grafiniai užrašai ant dėžės – tai ir struktūra, medžiagų pasirinkimas, konceptualumas, pirmojo įspūdžio patirtis. Juk prisilietimo pojūtis yra labai svarbus, ir būtent tai atskiria prabangią pakuotę nuo įprastos.
– Kai kuriate unikalią ir prabangią pakuotę, kuri proceso dalis jums teikia didžiausią malonumą?
– Man patinka kurti konceptus ir idėjas, nes tai suteikia vaizduotei laisvę. Tačiau iš tiesų labiausiai mėgaujuosi gaminio vystymo procesu. Būtent tada idėja tampa apčiuopiama realybe. Daugelis dizainerių yra įsitikinę, kad gamybos procesus lemia įvairūs techniniai ir finansiniai apribojimai, todėl stengiasi nuo jų atsiriboti. Be abejo, gamybos procesas yra kupinas kūrybinių ir techninių iššūkių, bet kaip tik dėl to noriu aktyviai dalyvauti juos sprendžiant. Daug laiko praleidžiu gamyklose vien tam, kad galutinis rezultatas būtų kuo arčiau mano pirminės vizijos. Vadovaujuosi paprasta taisykle: „Svarbu ne tai, kokį dizainą sukuriu, bet kokį daiktą pagaminu.“
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate kurdami prabangias pakuotes tokiems garsiems prekiniams ženklams kaip „Burberry“?
– Dažniausiai vidinio įmonės dizainerio užduotis yra saugoti ir palaikyti prekės ženklo įvaizdį. Tačiau, mano galva, reikšmingiausia jo funkcija yra mokėti sukurti produktą, kuris laužo taisykles, tačiau vis tiek atitinka pamatines prekės ženklo vertybes. Būtent tai man suteikia didžiausią malonumą, o įmonei leidžia išlaikyti dinamiškumą ir šviežumą. Savo dizainerių komandą visuomet drąsinu vadovautis pamatine prekės ženklo koncepcija, bet ne stilistinėmis jo gairėmis, kurias visuomet galima keisti, jei tik randamas tam tinkamas sprendimas. Vienas iš mano mėgstamiausių „Burberry“ dizainų – Eltono Johno vinilinių plokštelių dėžutės – nepaisė kone visų įmonės dizaino taisyklių, tačiau šis „išsišokimas“ šiam projektui idealiai tiko ir buvo labai sėkmingas.
– Kaip jūsų darbą ir klientų keliamus uždavinius paveikė tokie ekologiniai judėjimai kaip „Say no to plastic“? Ar tai turėjo įtakos prabangos prekėms ir jų pakuotėms?
– Jungtinėje Karalystėje tvarumo reikalavimai radikaliai pakeitė pakuotės sampratą. Visų pirma todėl, kad vartotojai ėmė tam skirti daug daugiau dėmesio ir reikalauti to paties iš savo mėgstamų prekės ženklų. Dėl šios priežasties daugelis įmonių turėjo atsisakyti mažiau tvarių medžiagų ir pakoreguoti gamybos procesus. Tačiau drauge tai buvo didžiulis postūmis kuriant ir panaudojant inovatyvias medžiagas ar perdirbant vartojimo atliekas, pavyzdžiui, cukranendrių išspaudas, gaunamas iš maisto pramonei panaudotų cukranendrių. Ši transformacija buvo tokia sėkminga, kad kai kurios naujosios tvarios medžiagos – tarkime, „GF Smith“ perdirbtas popierius arba „James Cropper“ sukurtas „ColourForm“ pluoštas – atrodo taip pat puikiai kaip ir labiau tradiciški, bet mažiau tvarūs jų pirmtakai.
Man iki šiol tenka išgirsti skeptiškų nuomonių, kad aplinkosauginiai iššūkiai nepaveikė prabangių prekių sektoriaus, tačiau tai nėra tiesa. Šiandien kiekviena pakuotė priversta pateisinti save ir pagrįsti gamybos kaštus, todėl perdėtai prabangaus dizaino populiarumas smarkiai sumažėjo.
– Kaip jūs apibūdintumėte Z kartos ryšį su prabanga? Ko jie ieško?
– Auditorija, kuri domisi prabangiai gaminiais, tampa vis jaunesnė. Tradicinės prabangos prekių vertybės, tokios kaip gaminio kokybė, išskirtinumas ir nepriekaištinga estetika, išlieka svarbios, tačiau to nebeužtenka. Z kartos ryšiai su prekės ženklais yra nestabilūs ir greitai kintantys, todėl prekės ženklo elgsena ir vertybinė pozicija tampa vienu iš pagrindinių sėkmės elementų. Puiki to iliustracija – prabangūs prekės ženklai, kurie pasiekė stulbinamų rezultatų ištrūkę iš savo nišos ir įžengę į meno ar ekstremalaus sporto sritis.
– Apskritai, į ką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį kuriant pakuotę naujam produktui rinkoje?
– Svarbu žinoti, kaip produktas bus pateiktas auditorijai ir kokie gaminamo produkto rinkos ir dizaino standartai. Tai išsiaiškinus teks nuspręsti, ar norima šių standartų laikytis, ar juos laužyti. Taip pat svarbu apgalvoti platinimo būdą: gaminant pakuotę, kuri skirta internetinei prekybai, reikės visai kitokių medžiagų ir priemonių nei tai, kuri skirta fizinėms parduotuvėms. Vis dėlto svarbiausia, mano galva, yra nepasilikti pakuotės dizaino paskutinei akimirkai, nes gamybos procesai dažniausiai užtrunka ilgiau nei tikimasi, kaina taip pat gali netikėtai išaugti, todėl išankstinis planavimas yra būtinas.
Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos rasite čia.
