Socialinės klasterystės modelis Lietuvoje
Viena priemonių, įgyvendinant šiuos tikslus, yra Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkų kartu su partneriais iš Norvegijos „Flexible Education Norway“, Vilniaus dizaino kolegijos, VšĮ „Gintarinė akademija“, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos bei Utenos, Druskininkų, Prienų ir Biržų savivaldybių specialistais kuriamas socialinės klasterystės kompetencijų modelis.
„Paprastai kalbant, socialinės klasterystės modelis – tai viešojo, privataus ir pilietinio sektorių bendradarbiavimas, plėtojant įvairias socialines kompetencijas per profesionalus, kurie jau pažįsta pasaulio patirtį ar gali lengviau ją pažinti nei nepriklausomybės pradžioje, ir gali pritaikyti tas metodikas ar strategijas mūsų šalyje.“ – aiškina Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė. Profesorės teigimu, šalies valdžia turi suprasti, kad viešasis sektorius nebegali būti uždaras ar priešiškas privačiam, nevyriausybiniam sektoriui ir eiliniam piliečiui.
„Kiek dienos centrų, žaidimo kambarių, darželių, mokyklų ar tiesiog motinos kambarių, kuriuose mama galėtų pervystyti ir pamaitinti savo kūdikį, galime rasti savivaldybėse, seniūnijose, ministerijose? Mūsų projektas padės sukurti virtualius mokymosi modulius, kurių pagalba visi norintys galės ne tik sužinoti informaciją, bet ir susikurti realiai veikiantį socialinį klasterį, kuris talkins pozityvioms socialinėms iniciatyvoms.“ – dėsto prof. dr. G. Kvieskienė.
Seks Norvegijos pavyzdžiu
Įgyvendinant socialinės klasterystės uždavinius Lietuvoje, su vietos valstybinėmis institucijomis bus dalinamasi Norvegijos Karalystės gerąja patirtimi viešojo sektoriaus valdyme. Prof. dr. G. Kvieskienės manymu, Norvegijos viešasis sektorius savo atvirumu turėtų tapti pavyzdžiu valstybinėms įstaigoms čia Lietuvoje.
„Gausiausiai lankomas objektas Osle yra Nacionalinis operos ir baleto teatras. Kodėl? Į jį galima užsukti ne tik spektaklio metu. Kavinė, puikus fojė, nemokami viešieji tualetai, teatro kavinė, publikai demonstruojami teatro kostiumai ir net gausiausiai lankomas operos stogas, nuo kurio puikiai atsiveria Oslo panorama. Ši institucija yra atvira ir draugiška tiek piliečiams, tiek šalies svečiams. Kiek tokių atvirųjų viešųjų institucijų turime Lietuvoje?“ – retoriškai klausia Lietuvos edukologijos universiteto profesorė.
Mokslininkų teigimu, socialistės klasterystės strategijų diegimas Lietuvoje skatintų socialinę partnerystę, veiklą dėl bendro tikslo, dalijimosi ekonomika, saugia kaimynyste ir padėtų įgyvendinti daugelį kitų tikslų, kuriuos valstybės gerovės politika deklaruoja dešimtmečiais, kurių mūsų šaliai nesiseka įgyvendinti.
