Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sportuojantys žmonės rečiau serga depresija, cukriniu diabetu, nemiga, juos rečiau kamuoja galvos skausmai ir nuotaikų svyravimai.
Tai, kad sportas teigiamai veikia ne tik žmogaus kūną, bet ir dvasinę savijautą, žinoma jau nuo seno: pakili nuotaika ir padidėjusi energija tarpusavyje labai glaudžiai susiję dalykai. Taip yra todėl, kad sportuojat išsiskiria vadinamieji „laimės hormonai“, kurie veja visas blogas ar negatyvias mintis į šalį. Be to, negalima nepaminėti, kad sportas bei kita aktyvi fizinė veikla turi teigiamos įtakos ir žmogaus protui. Sportinė veikla gerina atmintį, gebėjimą susikaupti, malšina stresą bei nerimą. Intensyviai judant, smegenys gauna daugiau deguonies, todėl suaktyvėja neuronų darbas ir žmogus geba greičiau apdoroti gaunamą informaciją ir reaguoti į susidariusią situaciją.
Galiausiai reikia paminėti, kad sportas padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją bei atsikratyti slogių minčių, todėl gydytojai pacientams, kurie turi polinkį į depresiją, siūlo neužsidaryti tarp keturių sienų su savo problemomis, o pradėti sportuoti. Tiesa, kartais žmonės sportą įsivaizduoja kaip varginančias treniruotes sporto salėje, kultūrizmą, atletiką ir panašias sporto šakas. Netiesa, sportu galima vadinti ir ilgą pasivaikščiojimą parke su šeima, ir pasivažinėjimą riedučiais ar paspirtuku. Svarbiausia judėti ir nepatingėti į savo laisvalaikio tvarkaraštį įtraukti fizinės veiklos. Kita vertus, žmonėms, kurie yra pripratę gyventi pasyvų gyvenimo būdą, gana sudėtinga atsikratyti savo senųjų įpročių, todėl nieko neveikimas dažnai pateisinamas laiko stoka ar nuovargiu. Taigi, natūraliai kyla klausimas, kaip prisiverti sportuoti?
Darykite tai, ką mėgstate
Greičiausias būdas prisiverti sportuoti – užsirašyti į sporto salę, tačiau išties nemažai daliai žmonių tokia veikla greitai pabosta. Norint išvengti monotonijos sporto salėje, vertėtų apsvarstyti galimybę sportuoti su treneriu, kuris, atsižvelgęs į žmogaus fizinę formą ir galimybes, sudarys programą, ją nuolatos papildys naujais pratimais ir tikrai neleis nuobodžiauti. Tiesa, yra ir tokių atvejų, kai sporto salė žmogui kelia neigiamas emocijas: galbūt jis nėra tikras, kaip naudotis vienu ar kitu treniruokliu, galbūt jis kompleksuoja dėl savo figūros. Tad, jei sporto salė visai nežavi, reikia užsiimti veikla, kuri patinka. Galima bėgioti, išbandyti šiaurietišką ėjimą, užsirašyti į baseiną, suburti draugų kompaniją ir kelis kartus per savaitę pažaisti krepšinį, išbandyti Pilates ar Bodyflex treniruotes. Sportas teiks malonumą tik tada, jei darysite tai, kas jums išties patinka. Svarbiausia negalvoti, kad sportui esate per senas, per storas ar per daug užsiėmęs.
Kodėl sportas neteikia malonumo?
Kartais žmonės pradeda sportuoti ir greitai šį užsiėmimą pamiršta, nes po treniruočių jaučiasi blogai. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių: pervertinote savo galimybes ir pasirinkote jums netinkantį krūvį, treniruočių metu negeriate pakankamai vandens ir nedžiugina rezultatai.
Jei niekada rimtai nesportavote, pasirinkdami per didelį krūvį, keliate organizmui šoką, todėl natūralu, kad jis sureaguoja neigiamai: skauda raumenis ir paširdžius, svaigsta galva, pykina, jaučiamas silpnumas. Gera treniruotė ne ta, po kurios maudžia visą kūną, o ta, po kurios gerai jaučiatės, todėl nepersistenkite. Krūvį reikia didinti su laiku.
Kalbant apie vandenį, pradedančiųjų sportuoti tarpe plačiai paplitęs mitas, kad treniruotės metu negali gerti vandens, nes tada treniruotė bus mažiau efektyvios. Netiesa, o tiksliau visiškas absurdas. Jei per treniruotę negeriate vandens, gali ištikti hipotermija, perkaitimas, natrio deficitas organizme ar dehidratacija. Skysčių praradimas gali pasireikšti pykinimu, galvos skausmu, nuovargiu po treniruotės ir stipriai sumažėjusiu apetitu. Atminkite, kad troškulio jausmas treniruotės metu yra pirmasis dehidratacijos požymis. Kita vertus, nuolatos gurkšnoti vandenį irgi nėra patartina, nes tiesiog greitai apsunksite, bus sudėtingiau sportuoti. Taigi, kiek išgerti vandens treniruotės metu? 1.5-2 val. treniruotei reikia maždaug 0.5-1 litro vandens. Jei treniruotė labai intensyvi arba aplinkos temperatūra gana aukšta, šis kiekis turėtų būti didesnis. Vandenį reiktų gerti mažais gurkšneliais kas 15-20 min. Tad, eidami į sporto salę nepamirškite gertuvės, ją galite įsigyti sporto prekių parduotuvėje arba elektroninėje parduotuvėje.
Dar vienas populiarus mitas apie vandenį teigia, kad galima gerti tik paprastą mineralinį vandenį. Netiesa! Galite gerti ir negazuotą mineralinį vandenį, ir vandenį iš čiaupo, ir gazuotą mineralinį vandenį. Tiesa, pastarojo reiktų atsisakyti, jei skundžiatės padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, turite skandžio arba dvylikapirštės žarnos opą. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros.
Ir galiausiai rezultatai. Jei sportuojate, ir norite numesti svorio, tačiau rezultatai nedžiugina, neskubėkite atsisakyti treniruočių. Sportas tik iš dalies veikia jūsų savijautą ir svorį. Norint pasiekti gerų rezultatų, būtina pakeisti mitybos įpročių, atsisakyti greito maisto, sumažinti arba išvis atsisakyti suvartojamo alkoholio ir tabako kiekį. Gera savijauta – tai sveikas ir pilnavertis gyvenimo būdas.
