-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Valiutų rinka. Lietuvos ir užsienio įdomybės

Valiutų keitimo įkainiai svarbūs ne tik dažnai keliaujantiems žmonėms, bet ir verslams, kurie dirba su tarptautiniais partneriais ar net komerciniams bankams, kurie skirtingą valiutą perka vieningoje valiutų rinkoje, kurioje kainos nuolatos svyruoja. Kaip valiutą perką ir parduoda didieji žaidėjai ir kur valiutą geriausiomis sąlygomis keisti pavieniams klientams?
Valiutų konvertavimas
Valiutų konvertavimas / Partnerio nuotr.

Dar nuo 1971 metų pasaulyje veikia tarptautinė valiutų birža „Forex“. Joje dalyvauja šalių centriniai ir komerciniai bankai, įvairios finansinės institucijos, verslo korporacijos, investiciniai fondai ir kiti. Visas veiksmas šioje rinkoje vyksta internetinėje erdvėje, todėl joje dalyvauti yra paprasta įvairiems dalyviams skirtinguose pasaulio kampeliuose.

Skelbiama, jog kasdienis valiutos kursas šioje valiutų rinkoje svyruoja labai nedaug – mažiau nei 1 proc. valiutos vertės. Milžiniškomis piniginėmis lėšomis operuojančioje sistemoje kasdien generuojamos trilijoninės apyvartos, kurios gerokai lenkia bet kokias kitas rinkas.

Kiti svarbūs žaidėjai  valiutų rinkoje – finansinių naujienų agentūros, kurių paslaugomis aktyviai naudojasi komerciniai bankai ir kitos finansinės institucijos. „Bloomberg“ – tai viena didžiausių visame pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų, siūlanti programinius įrankius, padedančius analizuoti rinkas ir priimti greitus bei teisingus sprendimus. Prisijungimai prie „Bloomberg Terminal“ kompiuterinės sistemos leidžia finansų rinkos profesionalams stebėti ir analizuoti realiu laiku vykstančius finansinės rinkos pokyčius.

Tokia stebėsena ypač naudinga ir 24 val. veikiančios „Forex“ valiutų rinkos dalyviams. Tiesa, mažesniems rinkos žaidėjams priėjimo prie tokio terminalo kaina gali pasirodyti sunkiai įkandama – „Bloomberg Terminal“ abonementas metams kainuoja 24 tūkst. JAV dolerių. Nepaisant to, prieigą prie programos turi per 325 tūkst. naudotojų visame pasaulyje. „Bloomberg Terminal“ dažniausiai renkasi Azijos ir Amerikos klientai.

Kitas panašus šios srities žaidėjas ir didžiausias „Bloomberg“ konkurentas – „Thomson Reuters“ agentūra, finansų rinkos dalyviams taip pat teikianti naudingą informaciją. „Thomson Reuters“ skelbia, jog jų įrankis „Eikon“ kainuoja nuo 300 iki 1800 JAV dolerių – vidutiniškai apie 800 JAV dolerių per mėnesį („Bloomberg“ – 2000 JAV dolerių per mėnesį). „Thomson Reuters“ programa dažniau naudojas europiečiai.

Paprastiems naudotojams

Nors valiutų rinkoje skirtingomis valiutomis prekiauja ne tik bankai ar kitos finansų įstaigos, bet ir paprasti žmonės, ieškantys būdų, kaip investuoti savo pinigus, tačiau ši rinka tikrai nėra įprastas dalykas kasdieniame tuo nesidominčių žmonių gyvenime. Su valiutomis ir jų keitimu dažniausiai susiduriame, kai skirtingų pinigų prireikia vykstant į užsienį ar bendradarbiaujant su užsienio verslo partneriais.

Tada kreipiamės į bankus ar kitus valiutos keitimo tarpininkus. Visame pasaulyje egzistuoja skirtingos valiutos keitimo taisyklės ir tradicijos. Nors Lietuvoje nėra įprasta dėl valiutos kurso derėtis, kitose šalyse šis būdas puikiai veikia. Pavyzdžiui, Indijoje, įprasta derėtis net ir oficialiose valiutos keitimo vietose, tokiose, kaip bankai.

Lietuvoje ilgą laiką iškeisti valiutą buvo galima tik bankuose ir kredito unijose. Tokia tvarka galiojo iki 2014 m. liepos 17 d. Tądien buvo priimtas Valiutos keityklų operatorių įstatymas, kuris leido Lietuvoje po gero dešimtmečio pertraukos vėl steigti komerciniams bankams nepriklausančias valiutos keityklas.

Iki tol komerciniai bankai kasmet iš valiutų keitimo susikraudavo apie 150 mln. litų pajamų. Leidžiant valiutas keisti ir kitoms institucijoms ar pavieniams keitėjams, padidinta konkurencija, tai leidžia žmonėms pasiūlyti palankesnes kainas.

Kartu su Valiutų keityklos operatorių įstatymu pakeista ir dalis kredito, mokėjimo ir elektroninių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Pavyzdžiui, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme numatyta, kad elektroninių pinigų įstaigos taip pat turi teisę teikti valiutos keitimo paslaugas, kaip nelicencines finansines paslaugas.

Palankiausias kursas

Valiutos konvertavimo paslaugas Lietuvoje teikia ne tik komerciniai bankai, o pasikeitus įstatymui ir nuo jų nepriklausančios įstaigos, bet ir kitos mokėjimo įstaigos. Lyginant su komerciniais bankais, veikiančiais Lietuvoje, valiutą palankiausiu kursu internetu konvertuoja tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“. Valiuta čia keičiama klientų sąskaitose, o ne grynaisiais.

Šios sistemos siūlomus valiutų kursus galite pamatyti čia. Valiutą nesunkiai galima konvertuoti vienoje nemokamoje daugiavaliutėje sąskaitoje, kurioje vienu metu savo lėšas galima siųsti, gauti bei laikyti net keliomis valiutomis.

Kadangi valiutos konvertavimas vyksta elektroniniu būdu sąskaitos viduje, valiutos keitimą galima atlikti be jokių švenčių ar išeiginių 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.

Sistema automatiškai palygina kelių Lietuviškų komercinių bankų internete skelbiamus valiutos pirkimo ir pardavimo kursus ir pagal juos dažniausiai pasiūlo geriausią kursą. Keičiant didesnes sumas dažniausiai pritaikomas ir dar palankesnis valiutos keitimo kursas.

Netolimoje ateityje „Paysera“ ketina pradėti bendradarbiauti su valiutos keityklomis „Currex Prime“, kurioms startą davė pasikeitęs Valiutos keityklų operatorių įstatymas. Fiziniuose „Currex Prime“ skyriuose bus galima ne tik keisti valiutą, bet ir susimokėti už komunalinius mokesčius, išsigryninti pinigus ar įnešti grynuosius į savo sąskaitą bei gauti kitas paslaugas.

Tarpusavio valiutos keitimas

Didieji komerciniai bankai, perkantys valiutą „Forex“ valiutų biržoje, dažniausiai gauna geriausius pasiūlymus, nes per juos cirkuliuoja didžiulės sumos. Deja, palankius keitimo kursus, net ir pirkę valiutos pigiau, jie pasiūlo nebent didiesiems savo klientams – valstybinėms institucijoms, didžiulėms korporacijoms. Tuo metu smulkiems verslininkams ir pavieniams klientams lieka tenkintis ne tokiais palankiais valiutų keitimo kursais ir dar mokėti papildomus komisinius mokesčius.

Būtent tokiems klientams puikiu sprendimu gali tapti tarpusavio valiutos konvertavimo platformos. Viena iš jų – „TransferWise“. Ši valiutos keitimo platforma veikia išskirtiniu principu – čia valiutas perka ir parduoda žmonės, tuo metu turintys tam tikros valiutos, o „TransferWise“ pasiima fiksuota mokestį. Pavyzdžiui, keičiant svarus į eurus ar atvirkščiai, šis veiksmas kainuos tik 1 svarą, jei neviršysite 200 svarų sumos. Viršijus šią sumą taikomas 0,5 proc. komisinis mokestis.

„TransferWise“ veikia taip: jei norite išsikeisti svarus į eurus, sistema automatiškai suranda kitą žmogų, kuris nori atlikti atvirkščią veiksmą – išsikeisti eurus į svarus. Konvertavimas įvyksta tik tada, kai yra atrandamas realus užklausą atitinkantis pasiūlymas. „TransferWise“ turi sąskaitas skirtinguose bankuose daugelyje pasaulio šalių. Žmogus perveda norimą iškeisti sumą į „TransferWise“ sąskaitą savo šalyje, pinigų gavėjui „TransferWise“ sumoka jau iš sąskaitos jo šalyje.

Tokios peer to peer (tarpusavio dalinimosi) tipo paslaugos po truputį populiarėja įvairiose srityse. Taip pat ir finansinėje. Itin aktyviai plečiasi peer to peer tipo paskolos, kai tarpininkai suveda norinčius pasiskolinti ir galinčius paskolinti žmones.

Peer to peer valiutos keitimo platformos taip pat sparčiai sulaukia vis daugiau klientų. Juos suvilioja maža kaina, kuri dažniausiai akivaizdžiai skiriasi nuo komercinių bankų keičiant nedideles sumas pinigų, ypač jei būna fiksuota. Tačiau tokios sistemos turi ir minusų. Norėdami išsikeisti didesnę sumą pinigų, negalėsite būti tikri, jog tai padaryti galėsite greitai. Gali praeiti nemažai laiko, kol jūsų parduodamos valiutos ir jos kiekio kažkam prireiks. O ir pats pakeitimas užtrunka net ir keičiant populiaresnes valiutas. Pavyzdžiui, keičiant tuos pačius 200 svarų į eurus, teks palaukti dieną. Jei valiutos mažiau populiarios – net ir kelias. Šiuo aspektu peer to peer platformas nugali ibankai, kuriuose valiutą galima išsikeisti nedelsiant.

„Paysera“ straipsnių ciklo tęsinį skaitykite kitą savaitę. Prieš tai buvusį ciklo straipsnį skaitykite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius