Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 21d. 14:03

ISM FUTURITY: Kaip Vilniuje sukurti gravitaciją startuoliams

„Vilnius Tech Park“ vizualizacija
Autorių nuotr. / „Vilnius Tech Park“ vizualizacija

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos startuoliai ir aukštųjų technologijų įmonės sulaukė pirmų realių investicijų, skaičiuojamų dešimtimis milijonų eurų, ir pradeda sėkmingai konkuruoti pasaulyje. Gera pradžia pusė darbo, tačiau investuotojai ir įmonės sutaria – norint, kad Vilnius po 10 metų taptų Vidurio ir Rytų Europos regiono inovacijų centru, verslui ir valdžiai būtina skubiai daryti namų darbus, kad Lietuva neatsiliktų nuo kaimynų.

Kelių, kaip Vilniui per ateinantį dešimtmetį tapti inovatyvių įmonių magnetu, bus ieškoma pirmojoje ateities konferencijoje Lietuvoje „ISM Futurity“, kuri vyks spalio 1 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Proveržio metais Lietuvos startuoliams galima laikyti 2013-uosius. Verslą pradedantys startuoliai sulaukė 19-os investicijų, o jų bendra suma siekė 16 mln. eurų. Startuoliams pavyko pasiekti pusę tiek, kiek buvo pasiekta per 2007–2012 metus, kai investicijos sudarė 34 mln. eurų, o investicijų liūto dalis (31,5 mln. eurų) atiteko „GetJar" įmonei. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, vien per 2014 metus Lietuvos startuoliai sulaukė per 44,5 mln. eurų investicijų.

Oficialios statistikos, kiek Lietuvoje kasmet susikuria startuolių, nėra, tačiau manoma, kad nuolat ekosistemoje gyvuojančių startuolių yra apie 200.

Rizikos kapitalo fondus, investuojančius į perspektyvias įmones, valdančios bendrovės „Practica Capital“ partneris Donatas Keras sako, kad Lietuvoje pastebimas itin didelis srautas Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Ukrainos įmonių, kurios ieško kapitalo ir galimybių perkelti verslą į Lietuvą. Jis skaičiuoja, kad dėl palankaus investicinio klimato Lietuvoje jau yra mažiausiai 10–15 institucinių žaidėjų, kurie pajėgūs investuoti į skirtingos stadijos verslus. Pavyzdžiui, „Practica Capital“ per pastaruosius trejus metus turėjo daugiau nei 30 investicijų ir šiuo metu yra aktyviausiai investuojantis fondas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Fondas daugiausia investavo į informacinių ryšių ir technologijų bendroves, tačiau turi investicijų ir kosmoso/aviacijos versle, mados ar išmanaus biuro koncepcijos vystymo srityse.

„Lietuva ir visos Baltijos šalys jau yra matomos ir žinomos didiesiems fondams, todėl galima teigti, kad inovatyvi Lietuvos įmonė gali sėkmingai ieškoti kapitalo tiek čia, tiek visame pasaulyje, t. y. be jokių problemų gali gauti Berlyno, Stokholmo, Londono arba JAV fondų finansavimą. Tai įrodė jau ne vienas startuolis, pavyzdžiui, į lietuvių eismo tvarkaraščių sistemų kūrėją „Trafi“ investavo ne tik Lietuvos, bet ir Didžiosios Britanijos investuotojai, o lietuvių internetinė skaitmeninių trimačių (3D) modelių prekyvietė „CGTrader“ sulaukė rizikos kapitalo fondo investicijų ir iš JAV“, – sako D. Keras.

Autorių nuotr./„Practica Capital“ partneris Donatas Keras: „Vilniuje vyksta labai teigiami startuolių kūrimosi procesai, tačiau šiandien visų pirma reikia stengtis, kad šioje srityje neatsiliktume, iki lyderystės regione dar toli.“
Autorių nuotr./„Practica Capital“ partneris Donatas Keras: „Vilniuje vyksta labai teigiami startuolių kūrimosi procesai, tačiau šiandien visų pirma reikia stengtis, kad šioje srityje neatsiliktume, iki lyderystės regione dar toli.“

Dar prieš kelerius metus investicijos, kuriomis didžiavosi Lietuvos sostinė, visų pirma siejosi su didelių tarptautinių bendrovių padaliniais, pavyzdžiui, „Barclays“ ar „Western Union”. Šiandien garsiau kalbama apie investicijų laukiančius vietinius arba čia norinčius įsikurti startuolius. Pernai į Lietuvą savo būstinę iš Rusijos perkėlė viena iš sėkmingiausių bendrovių tarptautinėje mobiliųjų žaidimų srityje „Game Insight“. Pastaroji bendrovė priklauso į startuolius investuojančiai investicinei bendrovei IMI.VC, kuri taip pat yra investavusi į tokius startuolius, kaip „Plag“, „Planner 5D”, „Dev2dev“ ir kitus.

Pasak IMI.VC įkūrėjo Igorio Macaniuko, gyvenusio ir dirbusio įvairiuose pasaulio miestuose, Vilnius išsiskiria patogumu gyventi pačiais įvairiausiais aspektais. „Visi žino, kad lietuviai kalba keliomis kalbomis ir čia gyvena daug talentingų profesionalų. Tai, kokiu oru kvėpuojame, kaip į tave žiūri gatvėje, kaip lengva susirasti draugų ir kaip po šiek tiek čia praleisto laiko su tavimi pradeda sveikintis kaimynai, yra labai svarbu. Tad po čia praleistų metų galiu drąsiai pasakyti, kad Vilnius yra vienas gaiviausių ir tolerantiškiausių miestų pasaulyje“, – tikina I. Macaniukas.

Jo teigimu, ar čia suklestės startuolių kultūra, priklauso nuo to, ar įmonėms, investuotojams ir valdžiai pavyks sukurti atmosferą, kurioje lengva augti ir (tai itin svarbu) dalintis idėjomis ir galimybėmis. Pasak jo, tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis su kitais partneriais investuoja į Sapiegų parke buvusios ligoninės patalpose veiksiantį „Vilnius Tech Park”.

Šio parko idėja yra sukurti bendrą infrastruktūrą, kuri leistų dalintis patirtimi ir ištekliais. Tai bus traukos centras startuoliams, investuotojams ir įvairioms su startuoliais bendradarbiaujančioms įmonėms. Parke bus sukurta apie 800 darbo vietų, jame vyks startuoliams aktualūs renginiai, veiks vidinis informacijos tinklas. Čia susiburs profesionaliai iš įvairių verslo sričių – IT, rizikos kapitalo, reklamos ir rinkodaros, įsikurs tokios įmonės, kaip „Practica Capital“, „Game Insight“, „Startup Highway“, „Vinted“ ir daugelis kitų. I. Macaniukas tikisi, kad šiame parke įsikurs ir šiandien investicijas Vilniuje planuojančios įmonės.

„Vilnius Tech Park“ yra vienas pirmųjų valdžios ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, galinčių praskinti kelią panašių centrų steigimuisi.

„Vilnius Tech Park“ yra vienas pirmųjų valdžios ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, galinčių praskinti kelią panašių centrų steigimuisi. Šio technologijų parko vienas iš dalininkų ir pastatų savininkas yra Vilniaus savivaldybė, ji išnuomoja susidėvėjusius pastatus, į kuriuos investuoja kiti parko dalininkai verslininkai. Tokiu būdu pritraukiamos investicijos pastatų atnaujinimui ir darbo vietų kūrimui, o atnaujintas nekilnojamasis turtas lieka savivaldybei.

„Tam, kad Lietuva taptų startuolių ir inovacijų centru Europoje, o ne užsienio finansų bendrovėms ir bankams IT paslaugas teikiančia šalimi, būtina nuolat tręšti dirvą ir išspręsti kai kurias problemas“, – sako I. Macaniukas.

Pasak jo, startuoliams, kaip ir didelėms bendrovėms, itin svarbus yra priėjimas prie kapitalo ir šioje srityje dar yra erdvės sprendimams. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos valdžia mažų įmonių vystymą remia per mokestines lengvatas investuotojams, kurie investuoja į startuolius, ir tai davė puikių rezultatų, ypač IT ir inovacijų srityse. Galimybę dalį savo apmokestinamų pajamų investuoti į startuolius galėtų suteikti ir Lietuvos valdžia.

„Taip pat aktualūs išlieka ir kiti dalykai: vadinamosios mokesčių atostogos, kuomet jaunoms įmonėms veiklos pradžioje suteikiama mokestinių lengvatų. Talentus norinčios prisivilioti šalys siūlo mokesčių lubas užsienio specialistams. Kur kas didesnė problema nei atrodo iš pirmo žvilgsnio yra labai ilgai trunkantis darbo leidimų gavimas užsieniečiams. Tik padarius namų darbus daugelis tarptautinių bendrovių vietoj Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar JAV rinktųsi Lietuvą, todėl mums dar reikia daug padirbėti, kad perspektyviai įmonei dirbti Vilniuje būtų madinga“, – sako Lietuvą verslui kurti pasirinkęs I. Macaniukas.

„Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus nuomone, Lietuva privalo plėsti verslo angelų būrį ir priimti mokestinių lengvatų pakeitimus, skatinant kuo daugiau sėkmingų vietos verslininkų investuoti į jaunus pradedančiuosius technologinius verslus. Taip pat būtina sparčiai vytis pasaulines tendencijas tokiose srityse, kaip darbuotojų motyvavimas opcionais ar investicijų projektams pritraukimas minios finansavimo būdu.

„Iš esmės turime visas galimybes įsitvirtinti kaip valstybė, kur gera ir patogu kurti verslą, kur tą daryti skatina aplinka ir talentai. Tam reikia daug dalykų, bet bene labiausiai padėtų nuoseklus valstybės požiūris į bendrą inovacijų ekosistemos vystymą ir palaikymą”, – tikina D. Keras. Jo teigimu, svarbu, kad gerų iniciatyvų nemarintų partijų keitimasis valdžioje, būtina lengvinti sąlygas atvykti talentams, suteikti mokesčių lengvatas jauniems verslams, tyrimams ir plėtrai.

„Practica Capital“ partneris ragina priimti būtinus Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų lengviau kurti ir naikinti darbo vietas. Pasak jo, reikia naikinti mokestines kliūtis rengti akcijų opcionus, nes toks darbuotojų motyvavimas yra pasaulinės startuolių kultūros dalis. Taip pat galima skatinti valstybės užsakymų (karinių, aviacinių, energetinių ir pan.) teikimą vietos įmonėms ar klasteriams. Vilnius galėtų būti atviresnis inovatyvių naujovių testavimui ir pristatymui, pavyzdžiui, bandyti automobilius be vairuotojo, elektrinį miesto transportą,  bepiločius lėktuvus ir kitus perspektyvius dalykus.

„Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar yra ankstyvoje stadijoje ir mums čia daug ko trūksta: pradedant patyrusiais rizikos kapitalo žmonėmis, specializuotais teisininkais, finansų specialistais ir baigiant išradėjais. Nesakau, kad viskas yra blogai, atvirkščiai­ – vyksta labai teigiami procesai, tačiau šiandien visų pirma reikia stengtis, kad neatsiliktume, iki lyderystės dar toli. Viskam reikia laiko, realius rezultatus, sistemingų pastangų vaisius, o ne atsitiktines sėkmės istorijas, matyt, galėsime pradėti matyt po 5–10 metų“, – įsitikinęs D. Keras.

Jo teigimu, Lietuvos ir Vilniaus valdžia turi suprasti, kad verta dar šiek tiek palaikyti tą degimą, kol viskas pradės suktis savaime ir ekosistema įgaus tokią masę ir įtaką, kad jos gravitacija taps jaučiama regione. Tuomet tolesnis augimas bus natūraliai eksponentinis, tai būtų labai naudinga valstybei.

„Teo“ generalinis direktorius Kęstutis Šliužas pažymi, kad skaitmeninis perversmas  jau įvyko ir pakeitė daugelį nusistovėjusių verslo modelių. „Skype“ netiesia telekomunikacinių kabelių, „Google“ nekuria programėlių, „Facebook“ negamina turinio, „Airbnb“ neturi viešbučių, o „Uber“ – nuosavo taksi parko. Tačiau visiems reikalinga naujos kartos IT ir telekomunikacijų infrastruktūra. Ji yra naujosios ekonomikos pagrindas ir kryptis.

Autorių nuotr./„Teo“ generalinis direktorius Kęstutis Šliužas: „Dabar pats metas sujungti jėgas ir išnaudoti turimą infrastruktūrą ir žinias, kuriant informacinėmis technologijomis pagrįstą ateities ekonomiką.“
Autorių nuotr./„Teo“ generalinis direktorius Kęstutis Šliužas: „Dabar pats metas sujungti jėgas ir išnaudoti turimą infrastruktūrą ir žinias, kuriant informacinėmis technologijomis pagrįstą ateities ekonomiką.“

„Privalome nepramiegoti dabartinio Lietuvos pranašumo. Dabar pats metas sujungti jėgas ir išnaudoti turimą infrastruktūrą ir žinias, kuriant informacinėmis technologijomis pagrįstą ateities ekonomiką“, – teigia K. Šliužas.

„Susidomėjimas technologijomis vis augs, nes vis daugės technologijų aplink mus. Jos taps vis sudėtingesnės, tad specialistų poreikis tik didės. Taip pat didės ir naujų idėjų, pavirsiančių verslais, skaičius. Tačiau tam reikia kompleksinio požiūrio – ne tik „Versli Lietuva“ ir kai kurios verslo įmonės ar privačios iniciatyvos turi dirbti su norinčiais kurti startuolius, kalbėti apie startuolius turime jau mokyklose, kurti idėjas, skatinti jaunimą domėtis naujosiomis technologijų tendencijomis ir mokyti programuoti. Tokiu atveju augintume tikrą žinių visuomenę, kurios kiekvienas narys būtų reikalingas kuriant ateities verslą“, – tikina D. Varkulevičius.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

26:48
01:44
23:52

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką