Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 8d. 09:55

Lietuvis emigracijoje sukaupė patirties, iš kurios dabar siekia užsidirbti

Vincentas Gimžūnas / Asmeninio archyvo nuotr. / Maču Pikču / Shutterstock nuotr.
Maču Pikču

„Aš pats esu viską praėjęs“, – sako imigracijos ir verslo kūrimo konsultacijas Peru kitiems užsieniečiams planuojantis teikti lietuvis Vincentas Gimžūnas. Peru sostinėje Limoje jis gyvena penktus metus, ten sukaupta patirtimi ir patarimais už tam tikrą atlygį jis pasiryžęs pasidalinti su kitais svetimšaliais.

„Gal jums čia kažkas iš vietinių ir sutiks už nedidelį mokestį padėti, tačiau Peru mentalitetas žmonių toks: pamato problemą turintį užsienietį, pažada padėti, paprašo 100 dolerių, tačiau vėliau dingsta ir niekada nepasirodo“, – 15min pasakojo V.Gimžūnas.

Jis sako, kad net advokatai kartais pasiima užmokestį, tačiau realaus darbo nepadaro.

„Ir vieną dieną pamatai, kad pinigus sumokėjai, bet realiai darbas yra nepadarytas joks. Kalbu realiai iš savo blogos patirties“, – teigė lietuvis.

Iš karčios asmeninės patirties ir noro padėti kitiems svetimšaliams Peru prieš metus emigrantui kartu su kolega iš JAV gimė idėja – įkurti įmonę, kuri už tam tikrą užmokestį teiktų konsultacijas verslo ir imigracijos klausimais Peru.

Vingiuoti Europos keliai nuvedė į Peru

Kaune gimęs, bet didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Šiauliuose, Rokiškyje, Vilniuje, o vėliau Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje, V.Gimžūnas šiandien gyvena Peru sostinėje Limoje.

Pašnekovas pasakojo, kad baigęs vidurinę mokyklą Rokiškyje, kaip ir nemažai lietuvių, išvyko į Jungtinę Karalystę (JK).

„Gerai mokėjau anglų kalbą. O ten atvykęs įsidarbinau virtuvės šefo pameistriu (angl. chef apprentice) restorane“, – kalbėjo jis.

Po 10 mėnesių V.Gimžūnas grįžo į Lietuvą, kur maždaug trejus metus dirbo pardavimų vadybininku. Pašnekovas atvirauja, kad bandė studijuoti, tačiau nesėkmingai.

Tuomet prasidėjo blaškymaisi po Europą – V.Gimžūnas grįžo į JK, tačiau joje neužsibuvo, tada vos pusmečiui parvyko į Lietuvą, kol galiausiai atsidūrė Vokietijoje, kur praleido beveik trejus metus.

„Peru (...) čia labiau gal tokia avantiūra buvo. Kai gyvenau Vokietijoje, sutikau merginą, kuri buvo perujietė ir čia studijavo. Mes susibendravome ir taip išėjo, kad kai jai reikėjo išvažiuoti, mes išvažiavom kartu“, – prisiminė lietuvis.

Vincentas Gimžūnas / Asmeninio archyvo nuotr.
Vincentas Gimžūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Peru jis planavo praleisti metus laiko.

„Čia atvažiavęs pradėjau mokyti anglų kalbos, nes tai buvo pats paprasčiausias dalykas, kurį aš galėjau daryti, ir darau iki šiol“, – sakė pašnekovas.

Čia atvažiavęs pradėjau mokyti anglų kalbos, nes tai buvo pats paprasčiausias dalykas, kurį aš galėjau daryti, ir darau iki šiol, – teigė V.Gimžūnas.

Tačiau kitus mokyti anglų kalbos nebuvo pagrindinis lietuvio gyvenimo tikslas, todėl jis dairėsi kitur. Kadangi Peru yra sudariusi laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES), V.Gimžūnas pradėjo domėtis produktų suradimu Peru ir jų eksportu.

„Na ir po truputį prasidėjo. Šiai dienai į Vokietiją esu išsiuntęs tam tikrą kiekį vadinamosios Marų druskos iš Kusko regiono. Jau esu užmezgęs ir toliau rutulioju santykius su kavos, cukraus, kakavos gamintojais“, – vardijo jis.

Fotolia nuotr./Kavos pupelės
Fotolia nuotr./Kavos pupelės

Padės kurti verslą Peru

Maždaug prieš metus V.Gimžūnas kartu su dabartiniu verslo partneriu amerikiečiu Kevinu Bloomu sumanė įkurti įmonę, kuri teiktų konsultacijas verslo ir imigracijos klausimais užsieniečiams Peru.

„Greitai mes paleisime „Indiegogo“ kampaniją, bandysime surinkti pinigų tam, kad įkurtume įmonę, kuri konsultuotų užsienio piliečius, norinčius investuoti į Peru“, – aiškino lietuvis.

Kevinas Bloomas / Asmeninio archyvo nuotr.
Kevinas Bloomas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl būtent Peru?

„Visoje Pietų Amerikoje yra siaubinga biurokratija, bet Peru, palyginti su kitomis Pietų Amerikos šalimis, biurokratija yra laisvesnė. Būnant užsieniečiu čia kur kas paprasčiau įkurti įmonę, gauti vizą, rezidento statusą“, – tikino V.Gimžūnas.

Visoje Pietų Amerikoje yra siaubinga biurokratija, bet Peru <...> biurokratija yra laisvesnė. Būnant užsieniečiu čia kur kas paprasčiau įkurti įmonę, gauti vizą, rezidento statusą“, – sakė V.Gimžūnas.

Nors užsieniečiui įkurti įmonę Peru nėra sudėtinga, tačiau pagalbos prireiks. Konkrečios sumos, kokią reikėtų sumokėti už teikiamas konsultacijas, pašnekovas neįvardijo, tik patikino, kad ji yra labai individuali.

„Įkurti įmonę Peru kainuoja apie 1000 solių (apie 267 Eur, – red. past.), bet kad ją įkurtum, reikia žinoti, kur eiti, pas kokį notarą ir panašiai, nes čia, Peru, jus gali labai paprastai apgauti, jeigu matys, kad esate užsienietis“, – tikino pašnekovas.

Nesunku nuspėti, kad informaciją imigracijos klausimais Peru V.Gimžūnas sukaupė, nes šiuo keliu perėjo pats, tačiau iš kur kitos žinios?

Pašnekovas atvirauja, kad čia pasitarnavo anglų kalbos mokymas. Per daugiau nei ketverius metus anglų kalbos jis mokė verslininkus ir biurų darbuotojus. Su jais užsimezgęs ryšys nenutrūko, o perduotos žinios išliko atmintyje.

Shutterstock nuotr./Peru
Shutterstock nuotr./Peru

Anot V.Gimžūno, Peru ne veltui vadinama pasauline gastronomijos sostine, todėl viena iš verslo idėjų užsieniečiams galėtų būti maisto produktų eksportas į kitas pasaulio šalis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:16
03:00
03:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką