Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 19d. 10:41

Lietuvių kuriami vaizdo žaidimai stebina pasaulį

Video žaidimai
Game on nuotr. / Video žaidimai

Vaizdo žaidimų industrija susikūrė prieš keliasdešimt metų. Tuo metu net su galingiausiu kompiuteriu nebūtumėte galėję žaisti žaidimų, kuriuos šiuo metu žaidžiate išmaniuoju telefonu. Todėl pirmiesiems vaizdo žaidimų gerbėjams buvo pasiūlyti žaidimų automatai.

Vėliau žaidimų pramonei augant ir tobulėjant žaidimai persikėlė į namų kompiuterius. O šiuo metu jie užvaldė išmaniuosius telefonus bei planšetes. Vaizdo žaidimai tapo masiniu reiškiniu. Atsiradus išmaniesiems telefonams visi tapo žaidėjais. Jeigu prieš keletą metų kompiuterinių žaidimų mėgėjai tam tikra prasme panašėjo į didelius kino gerbėjus – snobus, kurie gerai išmano juos dominančią sritį, bet aptarti ją gali tik siaurame savo draugų ratelyje, šiandien galima teigti, jog žaidžia arba yra bandę žaisti visi. „Taigi industrija, kuri orientavosi į pusantro šimto milijonų vartotojų segmentą, virto pramone, kurios vartotojai – daugiau nei milijardas potencialių žaidėjų, – konstatuoja Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narys, žaidimų industrijos renginio „GameOn“ komandos vadovas Artūras Rumiancevas. – Maža to, kad žaidžia beveik visi – šiandien dauguma žaidimų nemokami.“ Naujausia statistika rodo, kad pasaulyje šiuo metu yra apie du milijardus žaidėjų.

Asmeninio albumo nuotr./Artūras Rumiancevas
Asmeninio albumo nuotr./Artūras Rumiancevas

Vaizdo žaidimai – masinis reiškinys

2017 metais balandžio 5 dieną publikuotoje apžvalgoje didžiausias pasaulyje kasdienių žaidimų gamintojas ir platintojas „Big Fish“ teigia, kad žaidimams reikalingą prietaisą turi 65 procentai JAV namų ūkių. „Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad žaidimams skirtą įrangą turi kas trečias namų ūkis Lietuvoje. Tai reiškia, kad kas trečias ūkis turi ne mobilųjį, su kuriuo žaidžia, o galingą kompiuterį arba konsolę, skirtą žaisti“, – pasakoja A.Rumiancevas.

Didžiausia žaidimų rinkos plėtra vyksta Pietų Korėjoje, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje. „Žaidimai tapo masiniu reiškiniu, todėl vienintelis teisingas kelias kuriant ar tobulinant žaidimus orientuotis ne į lokalią, o į pasaulinę rinką. Be to, sukurti žaidimai atspindi jų kūrėjus. Tad eksportuodami žaidimus tam tikra prasme eksportuojame lietuvių įgūdžius ir kūrybingumą“, – įsitikinęs A.Rumiancevas.

Lietuvos žaidimų industrijoje dirba 1000 žmonių. Vertinant šalies dydį, Vakarų kontekste esame vieni iš lyderių.

Rado tuščią nišą​

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) Lietuvos žaidimų pramonei siūlo naudotis įvairiomis priemonėmis ir programomis bei kurti produktus kartu su mokslu. Pradedantieji rinkos žaidėjai, norintys užmegzti kontaktus su mokslu, gali pasitelkti Inovacinius čekius, taip pat naudotis akceleravimo programomis užsienio šalyse (Kinijoje, Singapūre, Izraelyje), vykti į MITA organizuojamas tarptautinių partnerių paieškų misijas Skandinavijos ir kitose ES valstybėse.

Štai įmonė „Tiny Lab“ naudojosi MITA MTEP priemone komercializuodama internetinį strateginį naršyklinį žaidimą NEBULA44. Žaidimų kūrėjai siekė įžengti į globalią rinką. Šiandien šie lietuviai – stambūs tarptautinės pramonės žaidėjai, „Google Play“ ir kitoms platformoms sukūrę daugiau nei 80 projektų. Dalis lietuvių žaidimų įžengė į JAV, Brazilijos, Indijos, Indonezijos, Vietnamo, Rusijos rinkas.

O viskas išsirutuliojo aptikus tuščią nišą. Prieš kelerius metus lietuviai aptiko, jog „Google Play“ trūksta lenktyninių vaizdo žaidimų berniukams. Taip atsirado ištisa vieno žaidimo linija, kurios produktai buvo atsisiųsti daugiau nei 125 milijonus kartų. Kas savaitę įmonė išleidžia naują žaidimą.

„Nedrįsčiau prognozuoti, kas šioje rinkoje vyks po 50 metų. Neįmanoma nuspėti netgi to, kad bus po penkmečio. Kuriami vis geresni ir naujesni žaidimai, reikalaujantys vis didesnių resursų. Tad man pačiam įdomu, kokia ateitis laukia vaizdo žaidimų,“ – sako įmonės direktorius Jonas Abromaitis.

Virtuali realybė žaidimuose

„Kai kurie mano, kad, norint sukurti tarptautinio pripažinimo sulaukusį žaidimą, pakanka kompiuterinių žinių. Tai – netiesa. Daug ką lemia dailininkai, animatoriai, dizaineriai ir komunikacijos specialistai“, – teigia įmonės „Nordcurrent“ komunikacijos vadovas Ričardas Jaščemskas. Kol kas žaidimams suteikti dar daugiau realizmo ir pojūčių neleidžia techniniai dalykai. Bet anksčiau ar vėliau tai išsispręs. Žaidimų pramonė judės link didesnių, labiau įtraukiančių, daugiau emocijų suteikiančių žaidimų kūrimo. „Net neabejoju, kad ateityje kompiuteriai simuliuos tokią lietuviškų ir užsienietiškų žaidimų realybę, kad žaidėjas jausis esantis sapne, kurį kontroliuoja“, – tvirtina pašnekovas.

Partnerio nuotr./„Cooking Fever“ žaidimas išverstas į daugelį kalbų, tarp jų ir lietuvių
Partnerio nuotr./„Cooking Fever“ žaidimas išverstas į daugelį kalbų, tarp jų ir lietuvių

Tačiau jau keletą metų bandoma kurti žaidimus, kuriuose veiktų pats žaidėjas. Štai prieš 15 metų įsikūrusi UAB „Nordcurrent Group“, kuri šiandien yra didžiausia Baltijos šalių žaidimų kompanija, sukūrė pusšimtį kūrinių. Jos kuriamas „Cooking Fever“, pasirodęs prieš trejus metus, pripažintas visame pasaulyje ir turi daugiau nei 200 milijonų žaidėjų. „iOS“, „Android“, „Windows“ ir kitose platformose šis žaidimas neapleidžia lyderio pozicijos, beveik niekada neiškrenta iš 50 populiariausių parsisiunčiamų viso pasaulio žaidimų TOP‘o. Kiekvieną mėnesį keli milijonai žmonių tampa šio žaidimo gerbėjais. Pusę jų sudaro amerikiečiai, taip pat žaidimui neatsispiria įžymybės – visame pasaulyje žinomo Amerikos R&B dainininko ir aktoriaus Johno Legendo žmona modelis Chrissy Teigen ne viename interviu prisipažino esanti didelė šio žaidimo gerbėja.​

Ko gero, kiekvienas esate girdėjęs apie žaidimą „Pokemon GO“. O ar žinojote, jog šio žaidimo pirmtaką sukūrė lietuviai. Ne? Tad apie viską nuo pradžių. Tarptautinės vaizdo žaidimų rinkos atstovė UAB „Tag of Joy“ nuo pat kompanijos įkūrimo eksperimentavo ir kūrė naujoves. 2012 metais laimėję pasaulinį konkursą su papildytosios realybės „tamagotchi“ mechanikos žaidimo prototipu, jie toliau dirbo su šia technologija, vykdė ir užsakomuosius projektus, siekdami atrasti įdomiausius ir naudingiausius papildytosios realybės aspektus. Galiausiai komanda sukūrė pirmąjį pasaulyje papildytosios realybės monstrų gaudymo ir kovų žaidimą mobiliesiems telefonams – „Monster Buster: World Invasion“. Pirmoji, eksperimentinė žaidimo versija „Windows Phone“ telefonams buvo išleista dar 2014 metais, kai analogiško principo „Pokemon GO“, daugiau nei prieš metus pavergęs visą pasaulį, dar nebuvo net sumanytas. 2017 metais išėjo ir „Android“ bei „iOS“ versijos. Šiuo metu žaidimą yra atsiuntę daugiau nei milijonas žmonių. „Lietuviai turi tikrai didžiulį potencialą. Mūsų šalies specialistai niekuo nenusileidžia užsienio inovatoriams, todėl nenuostabu, kad mūsų žaidimų kūrėjai tampa tam tikrų žanrų pradininkais ar lyderiais“, – Lietuvos žaidimų industrija didžiuojasi įmonės direktorius Šarūnas Ledas.

Partnerio nuotr./Šarūnas ir Žilvinas Ledai, UAB „Tag of Joy“ įkūrėjai
Partnerio nuotr./Šarūnas ir Žilvinas Ledai, UAB „Tag of Joy“ įkūrėjai

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką