Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 23d. 07:00

Investicijos į inovacijas: kaip gimsta elektroninės nosys ir unikalūs robotai?

Elektroninė nosis
„FOODsniffer“ nuotr. / Elektroninė nosis

Inovacinę veiklą vykdančios įmonės turi didžiulį potencialą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Jeigu užsitikrinti stiprias pozicijas rinkose sunku, verta pasidomėti Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) siūlomomis paslaugomis ir priemonėmis.

Štai „Horizontas 2020“ (H2020) yra didžiausia ir ambicingiausia visų laikų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurioje dalyvaujančioms įmonėms 2014–2020 m. skirtas didesnis nei 80 milijardų eurų finansavimas. Viena programos priemonių skirta išskirtinai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (angl. „Horizon 2020 SME Instrument“). 2014–2020 m. jai numatyta skirti 3 milijardus eurų.

MVĮ priemonė padalinta į 3 etapus: galimybių studija, inovacinė veikla ir komercializavimas (pasirengimas diegti į rinką). Pirmajame etape galimybių studijoms finansuoti Europos Sąjunga (ES) taiko supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir skiria vienkartines išmokas 50 tūkst. eurų projektui, 70 procentų finansavimo intensyvumu. Antrajame etape skiriamos subsidijos: 0,5–2,5 milijonų eurų, 70 procentų finansavimo intensyvumas inovacijų projektams. Trečiajame etape ES neskiria tiesioginės paramos naujo produkto, proceso ar paslaugos komercializavimui ir pasirengimui diegti į rinką, tačiau per Europos įmonių tinklą (angl. „Enterprise Europe Network“) MVĮ sudaromos galimybės naujiems kontaktams užmegzti.

Konsultavimo paslaugos paraiškų rengėjams

Siekiant palengvinti paraiškų rengimo procesą Europos Komisija (EK) sukūrė H2020 nacionalinių kontaktinių atstovų (angl. „National Contact Points“, NCP) tinklą. Pagrindinė NCP funkcija – teikti praktinę informaciją ir pagalbą H2020 pareiškėjams ir dalyviams. Vienos svarbiausių MITA dirbančių NCP veiklų – kokybiškai ir greitai šalies klientus informuoti apie dalyvavimo „Horizontas 2020“ sąlygas, įvertinti idėjos tinkamumą kvietimo tematikai, nustatyti kuriamos technologijos parengties lygio atitikimą kvietimo reikalavimams. MITA taip pat gali padėti ieškoti konsorciumo partnerių, patarti projekto valdymo, verslo plano rengimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir kitais klausimais, atlikti paraiškos tikrinimą, pateikti komentarus ir siūlymus dėl parengtos paraiškos tobulinimo bei kt.

MITA MTEPI programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė, MVĮ priemonės atstovė dr. Edita Bagdonaitė teigia, kad MVĮ paraiškų parengimo procesas aiškus ir nesudėtingas. „1 etapo paraiškai taikomas 10 puslapių, o 2 etapo – 30 puslapių limitas. Paraiškos rengiamos pagal nustatytą formą ir reikalavimus. Jos teikiamos elektroniniu būdu Europos Komisijos (EK) tinklalapyje“, – detalizuoja E.Bagdonaitė.

Nepavyko? Perteikite paraišką

Atlikusi galimybių studiją ir gavusi profesionalias konsultacijas, nedidelė įmonė įgyja naujų inovacijų valdymo gebėjimų ir vadybinių kompetencijų, taiko naujus rinkodaros metodus, geba geriau valdyti riziką ir turi naujų intelektinės nuosavybės valdymo žinių, geriau supranta konkurencinę aplinką bei klientų poreikius. „Kita vertus, subsidija inovacinei veiklai spartina naujo produkto parengimą rinkai, didina įmonės apyvartą ir naujų darbo vietų kūrimą“, – sako dr. E.Bagdonaitė. Dar viena esminė priežastis, kodėl verta dalyvauti priemonėje, yra įmonės žinomumo didinimas ir papildomų investicijų pritraukimo tikimybės augimas, taip pat – tarptautinės komunikacijos stiprinimas.

Kokios dažniausios pareiškėjų klaidos?

Viena dažnesnių klaidų pasitaiko, kai paraiška teikiama skubotai, neįvertinus šios priemonės specifikos. „Kita pasitaikanti klaida – skubama paraišką pateikti artimiausiai paskelbtai vertinimo datai, – dėsto E.Bagdonaitė. – Rekomenduotina teikti tik kokybiškai parengtas paraiškas, pasikonsultavus su NCP, ar parengta paraiška atitinka visus vertinimo kriterijus.“

„Nereikėtų nusivilti, jei pirmoji pateikta paraiška nebuvo finansuotina, nes perteikti paraiškas galima keletą kartų“, – pabrėžia E.Bagdonaitė. Nerekomenduotina paraiškas teikti tiesiogiai antrajam etapui, nes dalyvavimas pirmajame etape padvigubina antrojo etapo sėkmę.

Kaip gimė pasaulinė inovacija

Viena pirmųjų lietuviškų įmonių, sėkmingai pasinaudojusių MVĮ priemonę, yra UAB „Ars Lab“. 2014 metais „arslabiečiai“ sėkmingai įveikė pirmąjį etapą ir gavo pusės šimto tūkstančio eurų injekciją savo produktui – tikrų tikriausiai elektroninei nosiai „FOODsniffer“. Šis su išmaniuoju telefonu sujungtas įrenginys per 5 sekundes nustato maisto šviežumo arba sugedimo lygį. Per metus naujasis produktas pradėtas eksportuoti daugiau nei į 20 šalių ir plačiai pristatytas viso pasaulio žiniasklaidoje.

„Mums neabejotinai pravertė MVĮ priemonė. Vienas didžiausių jos privalumų tas, kad dalį sumos įmonė gauna iš karto, kai patvirtinama paraiška. Jos pateikimas, palyginti su kitais Lietuvoje egzistuojančiais verslo paramos modeliais, paprastas ir aiškus. Paraiškos formatas gerokai paprastesnis, nei įprasta dirbant su kitomis organizacijomis. Gerai ir tai, kad nėra milžiniško biurokratinio aparato – nereikia atsiskaitinėti, kur išleidai kiekvieną euro centą“, – pasakoja įmonės direktorius Gediminas Kvaraciejus. Pašnekovo teigimu, yra ir kitų privalumų – jo vadovaujama įmonė gavo naudingų žinių, kaip rengiamos EK skirtos paraiškos, ir įsigilino į jų vertinimo kriterijus.

Pirmasis toks pasaulyje robotas

„Pradedančiajai įmonei, turinčiai pasaulinio lygio išradimą, tikrai pravers MVĮ priemonė. Juo labiau kad per ją „Horizontas 2020“ finansuoja ir startuolius, – priduria G.Kvaraciejus. – Pats finansavimo modelis naudingesnis įmonėms, nes nėra jokios biurokratinės naštos.“

Pernai MVĮ priemone naudojosi ir UAB „Factobotics“, neseniai įgyvendinusi pirmojo etapo projektą – roboto „RoboBend“ prototipo galimybių studiją. „Gautus 50 tūkst. eurų panaudojome šio projekto verslo modelio validavimui. Be to, supratome, kaip patobulinti prototipą, – dėsto bendrovės direktorius Justinas Katkus. – Bendradarbiavimas su MITA įkvėpė ir paskatino mus judėti toliau. MVĮ priemonė – itin geras instrumentas naujų produktų kūrimui ir žingsniui į rinką.“

Asmeninio albumo nuotr./Justinas Katkus
Asmeninio albumo nuotr./Justinas Katkus

Apmokytas robotas autonomiškai dirba su metalo lenkimo staklėmis. Tai – tarptautine prasme unikalus robotas, nes jis gali dirbti su bet kokia mašina, yra mobilus, pats atpažįsta detales, sudaro brėžinius, sveria gerokai mažiau ir turi analitinius skaičiavimo modelius, rodančius jo efektyvumą. Nieko panašaus negamina jokia kita įmonė pasaulyje.

2014–2016 metais visoje Europoje MVĮ pateikė 31 377 paraiškas; 2 344 jų projektų vykdymui buvo skirta net 882 milijonai eurų investicijų. Šie skaičiai akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjų konkurencija milžiniška. 2014–2016 metais Lietuvos MVĮ pirmajam etapui teikė 182, antrajam etapui – 24 paraiškas. Per 3 metų laikotarpį mūsų šalies MVĮ gavo 1,99 milijonų eurų investiciją 17 projektų vykdymui. Pernai Lietuvos MVĮ aktyviau ir sėkmingiau dalyvauja antrajame etape – poros projektų įgyvendinimui gauta net 2,76 milijonų eurų investicija.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką