Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 3d. 09:31

Pailsėti į kosmosą – per 20 metų pasiekiama realybė

Pailsėti į kosmosą – per 20 metų pasiekiama realybė
Shutterstock nuotr. / Pailsėti į kosmosą – per 20 metų pasiekiama realybė

Nors kelionės į kosmosą didžiajai daliai visuomenės skamba lyg fantastinis filmas, vis dėlto mokslininkai sutaria, kad kosmoso pramonė sparčiai tobulėja ir tik laiko klausimas, kada į Mėnulį keliausime poilsio tikslais. Kompanija „Virgin Galactic“ jau turi 700 entuziastų, pasirengusių skrydžiui į kosmosą, eilę, o kiek daugiau nei prieš mėnesį įvykdė ir pirmąjį skrydį.

Apie ateities technologijas ir kosmoso industriją bus kalbama birželio 13–14 d. inovacijų forume „Innovation Drift“, kur dalyvaus daugiau nei 50 pranešėjų iš viso pasaulio, tarp jų ir NASA atstovė, stažuočių programos vadovė Krisstina Wilmoth. Ji pasidalins įžvalgomis apie vykdomą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir žinomiausios su kosmoso industrija siejamos kompanijos pasaulyje.

Partnerio nuotr./Krisstina Wilmoth
Partnerio nuotr./Krisstina Wilmoth

2018-aisiais – 3,25 mlrd. JAV dolerių investicijų į kosmoso technologijų bendroves

Vytenis Buzas, kosminių technologijų įmonės, konstruojančios, gaminančios ir vykdančios inžinerinius tyrimus nano palydovų srityje „NanoAvionika“ vadovas, teigia, kad nors visuomenėje mažai kalbama, kosmoso komercializacija yra įgavusi didžiulį pagreitį.

Per daugiau nei dvidešimtmetį į kosmoso sektorių besispecializuojančios kompanijos surinko daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių investicijų, o sparčiausias investicijų didėjimas prasidėjo 2014-aisiais. Nuo 2009-ųjų iki 2018-ųjų į šį sektorių jau investavo 534 rizikos kapitalo investuotojai, net ketvirtadalis investuotojų atsirado per pastaruosius metus.

„Bendra pasaulinė tendencija yra judėjimas link kosmoso demokratizavimo ir privatizavimo. Šiuo metu galimybės kurti su kosminėmis technologijomis susijusį verslą itin geros tiek Europoje, tiek Amerikoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Augimo tendencijos matomos ir kalbant apie technologijas palydovų srityje, ir planuojant skrydžius į Marsą, Mėnulį ar tiesiog kosmosą“, – sako V. Buzas.

Anot jo, pagrindinės priežastys, kodėl ši sritis įgijo tokį pagreitį, yra besikeičiantis požiūris ir didėjanti konkurencija. Jau kurį laiką kosmosas yra nuvalstybinamas ir didžiosios šalys suprato, kad jei į šias lenktynes prisijungs privačios įmonės, didės konkurencija, o tokiu būdu technologijos vystysis kur kas greičiau. Prieš 30–40 metų, Šaltojo karo laikais, investicijos į kosmoso technologijas buvo laikomos šalies garbės ir gynybos reikalu, o šiandien tai yra tiesiog rinkos plėtra.

„Šiuo metu stebime didžiulę kosmoso komercializaciją pradedant įmonėmis, užsiimančiomis krovinių gabenimu į tarptautinę kosminę stotį ir baigiant palydovais. Mūsų įmonė yra vienas pavyzdžių – išaugome iki 40 žmonių komandos ir darbo pajėgumai tik didėja“, – teigia „NanoAvionika“ vadovas.

V. Buzui antrina ir Vidmantas Tomkus, buvęs Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas, ES programos „Horizon 2020“ kosmoso ekspertas. Jis teigia, kad yra matomos dvi tendencijos: privačių kompanijų įsitraukimas į kosmoso technologijų sritį ir siekis išplėsti ribas į kosmosą ir kosmose.

Kosmoso technologijos skatins statybų, transporto pramonės, chemijos sektorius

Anot V. Tomkaus, gyvename naujoje – naujojo kosmoso – eroje, kuri yra susijusi su privačiomis investicijomis į kosmoso pramonę ir transportą. Jo teigimu, ši tendencija ypač skatinama JAV, nors Europa taip pat siekia, kad kurtųsi naujos įmonės, startuoliai, nes vien valstybinės politikos nebepakanka.

„Senajame žemyne vis dar vyrauja multioligopolinis ūkis, kai yra trys ar keturios pagrindinės įmonės, užsiimančios palydovų gamyba, raketų užsakymu. Tuo tarpu JAV sėkmingai vysto darnią sistemą ir siekia įtraukti bei skatinti smulkesnius verslus ir įmones, norinčias plėtoti kosmoso pramonę. Visi didieji ginantai, tokie kaip „Space X“, „Amazon“ ir pan. turi savo kosmoso programas ir jų biudžetus galima lyginti su valstybių biudžetais“, – teigia V. Tomus.

Pasak Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo, bendrovės sėkmingai vysto vadinamojo naujojo kosmoso kryptį ir yra daug veržlesnės, o kartais projektuoja tokias keliones, kurių nesiima net NASA. Pavyzdžiui, Elonas Muskas jau kurį laiką kalba apie planus kolonizuoti Marsą.

V. Tomkus teigia, kad lūžis finansine ir ekonomine prasme įvyks žmonijai iškeliavus iš Žemės ir pradėjus gyventi kitose planetose ar pačiame kosmose. Būtent ši tendencija skatins kitų ekonomikos šakų, tokių kaip transporto pramonė, chemija, gyvybės palaikymo sistemos, vystymąsi.

Atostogos kosmose – jau dabar įgyvendinama galimybė

„NanoAvionika“ vadovas teigia, kad naujausia tendencija – žmonių gabenimas į tarptautinę kosminę stotį ir bendrovių ambicijos skristi į Mėnulį, Marsą. Tokio pobūdžio kelionės normaliu reiškiniu gali tapti po maždaug 20 metų. „Kelionės į kosmosą atostogoms yra labai realios. Jos, žinoma, nebus lyg poilsis Tailande ar paplūdimyje. Tai bus techninių žinių reikalaujantis iššūkis, tačiau turint pakankamai finansinių resursų jau dabar galima skristi į kosmosą ar net apsilankyti tarptautinėje kosminėje stotyje, nebūnant astronautu“, – pasakoja V. Buzas.

Vyras patikslina, kad kelionė iki Mėnulio trunka tris dienas, tuo tarpu tarptautinę kosminę stotį galima pasiekti per keliolika ar keliasdešimt valandų. Tokios kelionės reikalaus tam tikro fizinio pasirengimo ir sveikatos reikalavimų atitikimo, žinoma, finansinių resursų, teorinių bei praktinių žinių bagažo.

Lietuvos laukia atsakingas pasirinkimas

V. Tomkus pasakoja, kad Lietuva šiuo metu baigia asocijuotąją narystę Europos kosmoso agentūroje ir 2020-aisiais turės nuspręsti, ar tapti tikrąja organizacijos nare ir konkuruoti tarptautinėje erdvėje su kitais Europos tiekėjais. Pastaruosius 6 metus Lietuva skyrė treniruotėms: mūsų šalies mokslininkai ir įmonės mokėsi dirbti kartu su organizacija, susipažino su įvairiomis procedūromis, buvo pasirašyta 17 sutarčių ir iškristalizuotos kryptys, kuriose Lietuva galėtų bendradarbiauti su agentūra.

„Viena krypčių yra susijusi su moksliniais tyrimais ir tai, kuo Lietuva pasižymi šiuo metu: naujos medžiagos, optika, elektronika, lazerių pramonė. Neseniai buvo įgyvendintas įdomus projektas, susijęs su optinių dangų ir prietaisų ilgaamžiškumu kosmose“, – sako V. Tomkus.

Kita kryptis yra susijusi su Žemės stebėjimo duomenų taikymu: tai kosmoso paslaugų sfera ir šiuo metu kalbama net apie klasterį. Pasak V. Tomkaus, Lietuvoje daug kas dirba žemės ūkio srityje, o sėkmingas bendradarbiavimas gali padėti vystyti kosmoso technologijas.

Apie kosmoso technologijas, ateities visuomenę, laukiančius iššūkius bei naujausias inovacijas, galinčias pakeisti mūsų kasdienybę, bus galima išgirsti ketvirtus metus organizuojamame technologijų forume „Innovation Drift“. Renginio metu pranešimus taip pat skaitys Europos kosmoso agentūros atstovas, IBM Q ambasadorius Piotr Biskupski, lūžio technologijų ekspertas Deepakas Solankis, 3D technologiją medicinoje taikantis Martin Bonde Jensen ir kiti.

Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.

Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:16
03:00
03:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką