Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 25d. 09:30

Robotikos ateitis: ar jau greit su robotais prasilenksime gatvėje?

Robotų populiarumas tik augs
Sigito Petkevičiaus asmeninio albumo nuotr. / Robotų populiarumas tik augs

Egzistuoja įvairios robotų rūšys: karius kovinėse situacijose keičiantys kariniai, darbo operacijas atliekantys pramoniniai, informaciją viešose vietose suteikiantys socialiniai, žmones imituojantys androidai ir t. t. Prognozuojama, jog kasmet 35 procentais augs komercinių ir asmeninių robotų rinka.

„Lietuva orientuojasi į pramoninės robotikos sritį. Mes turime gana neblogai išvystytą pramonę bei daug inžinerinių įmonių. Labai palankus metas pradėti automatizuoti ir robotizuoti įmones. Tikėtina kad per artimiausius 10 metų robotais užpildysime gamyklas, naujos gamybos linijos bus kuriamos atsižvelgiant į robotizavimo potencialą, išnyks tam tikros darbo vietos, o gatvėse vis dažniau prasilenksime su robotais“, – sako Lietuvos robotikos asociacijos direktorius dr. Edgaras Leichteris.

Robotų populiarumas tik augs

„Lietuvos strateginės plėtros tendencijos sutampa su Europos, todėl plėtojant robotizavimą privaloma į tai atsižvelgti. Geriausius rezultatus galima pasiekti tik įdarbinus robotus. Ateityje lietuviška robotika bus specializuota ir išsiskirs atitinkamuose segmentuose, ypač skaitmeninimo paslaugose. Be abejonės, ribotą funkcijų skaičių atliekantys ir intelektu labai nuo žmonių atsiliekantys robotai bus tik partneriai. Tačiau ateityje dar reikės sureguliuoti daugybę teisinių robotizavimo klausimų, todėl gali atsirasti ir nauja teisės sritis – robotizavimo teisė“, – teigia VGTU Mechanikos fakulteto Mechatronikos ir robotikos katedros doc. dr. Sigitas Petkevičius. Tarptautinė robotikos federacija prognozuoja, kad 2019 metais visame pasaulyje bus įdarbinta beveik pusantro milijono naujų robotų. Šiuo metu daugiausia robotų parduodama Kinijoje, Korėjos Respublikoje, Japonijoje, JAV ir Vokietijoje. Tikėtina, kad pagrindinės robotikos rinkos nesikeis. Tačiau Rytų ir Vidurio Europos šalys nelieka nuošalyje ir vejasi Aziją. Šiose šalyse 2015 metais pramoninių robotų pardavimai kilo 25 procentais.

Medicininius ir pramoninius robotus projektuojančios įmonės „Rubedo sistemų“ Programinės įrangos kūrimo padalinio vadovas Henrikas Simonavičius tvirtina, kad robotizacijos procesas prasidėjęs labai seniai. Tarkime, netgi paprasčiausia skalbyklė atitinka drabužius plaunančio roboto apibrėžimą. „Robotų pasaulyje tik daugės. Per artimiausius 5–10 metų beveik visose transporto ir logistikos srityse numatoma diegti autonominius sprendimus. Lietuva – ne išimtis. Nors prieš porą metų robotikos pramonėje buvome juoda dėmė, tačiau neseniai įsikūrusi Lietuvos robotikos asociacija ima sparčiai keisti situaciją, verslą ir mokslą aktyviai burdama į bendrus projektus“, – teigia H. Simonavičius.

Sigito Petkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Robotų populiarumas tik augs
Sigito Petkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Robotų populiarumas tik augs

Finansuojami pažangūs sprendimai

Pašnekovas pasakoja, jog įmonė kurdama naujus inovacinius sprendimus ne kartą naudojosi pagrindinės šalies inovacijų politikos vykdytojos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonėmis gaunant finansavimą bei konsultacinę pagalbą. Pavyzdžiui, naudojantis „Inovaciniais čekiais“ 2013 m. įmonė atliko „Mobilaus roboto-vežimėlio sukūrimo techninių galimybių studiją: galimų techninių sprendimų pozicijos nustatymo ir trajektorijos planavimo algoritmų analizę“. Remiantis ja buvo sukurta nauja mobilioji robotikos platforma naudojama išbandyti programinės įrangos sprendimus.

Šiuo metu įmonė vykdo du mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus. Pirmuoju projektu kuriamas kompiuterinio matymo modulis (angl. „Computer Vision Module“ – CVM), pagrįstas stereovaizdų apdorojimu. Tai – nedidelė optinė stereokamera, integruota galingame kompiuteryje, kuris realiu laiku gali atkurti trimatį aplinkos vaizdą. „Toks vaizdas labai reikalingas robotams, kurie juda adaptuodamiesi prie aplinkos“, – aiškina įmonės atstovas H. Simonavičius. Antrasis projektas apima robotų navigacijos, planavimo ir priežiūros sistemą, kurios pagalba planuojama suteikti daugiau autonomiškumo jau egzistuojančioms platformoms ar jų sistemoms. Šio projekto galutinis tikslas – galingas centrinis serveris, kuris autonomiškai valdys transporto priemones ir gydymo įstaigose žmones aptarnaujančius robotus.

Programos ir priemonės, skatinančios inovatyvumą

Kita robotų diegimu, aptarnavimu ir mokymu užsiimanti įmonė „Profibus“ taip pat ne kartą bendradarbiavo su MITA. O „Inovacinių čekių“ priemone naudojosi netgi du kartus. 2013 metais – „Pramoninio roboto interaktyvaus valdymo nesvarumo būklėje galimybių tyrimui“, o 2014 metais – „Plieno karšto štampavimo formų restauravimo pritaikant suvirinimo robotą koncepcijos sukūrimui ir įgyvendinimui“. Pirmuoju atveju lietuviai planavo sukurti robotą, kurį žmogus galėtų apmokyti dirbti įvairius gamyklinius darbus, sumanymo įgyvendinti nepavyko, nes lietuvius aplenkė pasaulinis robotikos gigantas YASKAWA, pirmasis užregistravęs analogišką inovaciją. Užtat antrasis projektas buvo kur kas sėkmingesnis. Įmonė sukūrė robotą, kuris atlieka karšto štampavimo formų restauravimą.

„Artimiausiu metu, kai tik bus galimybė, planuojame pasinaudoti „Inovaciniu čekiu“ arba kita investicine programa, kad galėtume išplėsti mūsų integruojamų pramoninių robotų pritaikymo galimybes“, – pasakoja įmonės projektų vadovas Juozas Merčaitis.

„Anksčiau teikti paraišką „Inovaciniams čekiams“ galėjo tik mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ), tačiau šiuo metų kreiptis gali ir didelės bendrovės. Paprastai čekiais naudojasi įmonės, dar nedirbusios su kitomis priemonėmis. Taip kur kas patogiau ir paprasčiau, nes tęsti su „Inovaciniais čekiais“ pradėtus projektus galima pasitelkus jau kitą MITOS priemonę ar programą“, – aiškina MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša. Kaip galimas priemones ir programas robotikos įmonėms specialistas įvardija tarptautinę Europos inovacijų programą „Eurostars“, ambicingiausią visų laikų Europos Sąjungos (ES) mokslo tyrimų programą „Horizontas 2020“ ir „Inopatentą“, kuris skirtas tarptautiniu mastu apsaugoti intelektinei nuosavybei.

„Profibus“ nuotr./Robotų populiarumas tik augs
„Profibus“ nuotr./Robotų populiarumas tik augs

„Ar programomis ir priemonėmis besinaudojantys lietuviai konkurencingi? Žinoma. Turime savo nišas, kuriose esame stiprūs. Užsienyje gaminami standartiniai pramoniniai robotai KUKA, YASKAWA, FANUC ar ABB skiriasi nežymiai. Pramoninis robotas, tai tik kompiuteris ir mechaninė „ranka“ su gausybe standartinių funkcijų. Kaip tai bus panaudojama, su kokiais papildomais įrankiais ar sensoriais bus sukomplektuojamas robotas, priklauso jau nuo mūsų – Lietuvos įmonių, integratorių. Įvertinant savo pasiekimus adaptyviame suvirinime ir 3D frezavime – galime didžiuotis, kad atskirais robotų taikymo klausimais konsultuojame ir savo kolegas iš Švedijos. Kad nesustotume ir neapsiribotume pasiektais rezultatais, reikia, kad norai ir siekiai visada šiek tiek viršytų galimybes. Toks nusistatymas gali būti geras pažangos variklis, paskata ieškoti naujų galimybių ir sprendimų, likti konkurencingiems rinkoje“, – sako J. Merčaitis.

Anot pašnekovo, lietuviai privalo dalyvauti tarptautiniuose projektuose arba ieškoti kitų kooperacijos galimybių, kad galėtų auginti savo potencialą. Lietuva negali pasigirti savo žemės turtais. Taigi mūsų prioritetas turi būti intelektualiosios technologijos.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką