Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 25d. 09:08

Žaliosios technologijos: ar pajėgios įveikti atliekų krizes ir klimato kaitą?

Žaliųjų idėjos: mitai ir tikrovė
Saulės vėjo aruodai“ nuotr. / Žaliųjų idėjos: mitai ir tikrovė

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis dažniau kalbama apie žaliąsias technologijas. Jų funkcija – saugoti gamtą mažinant žmogaus veiklos žalą mus supančiai aplinkai.

Žalioji pramonė apima keletą sričių, tai – ir atliekų perdirbimas, ir vandens gerinimas, ir nuotekų valymas, ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, ir dar daug kitų sričių. Viena svarbiausių pasaulinių žaliųjų technologijų krypčių – kova su klimato kaita. Šiltnamio efektas visiškai išbalansavo planetą: tirpsta ledynai, kyla audros ir liūtys, kankina nepakeliami karščiai. Šiuo metu – tai didžiausia žmonijos problema, kuriai spręsti ieškoma vis naujesnių būdų. Šiuo metu ypač didelis dėmesys yra skiriamas atsinaujinančiai energetikai. Iškastinį kurą stengiamasi pakeisti saulės, vėjo, geotermine energija ar bioenergija.

Žaliųjų idėjos: mitai ir tikrovė

Įmonės „Saulės vėjo aruodai“ direktorius Ignas Šlapkauskas pastebi štai tokią lietuviškos žaliosios pramonės tendenciją: „Individualiose namuose įprastinius katilus keičia šilumos siurbliai. Anksčiau žmonės statydavo kieto kuro katilus. Dabar jie perka šilumos siurblius, kurie elektrą paverčia šiluma. Tokiu būdu iš elektros kilovato galima gauti iki 5 šilumos kilovatų. O tepalinis radiatorius 1 elektros kilovatą paverčia tik 1 šilumos kilovatu.“

Anot I.Šlapkausko, tam tikra prasme žalioji pramonė yra ideologija. Tiesa, pašnekovo nuomone, aplinkos technologijų atstovai gydo ne priežastis, o pasekmes. Be to, Žaliųjų pareiškimai ne visada atitinka tikrovę. Pavyzdžiui, JAV ir Vokietijos valdžios atstovai teigia esantys už žaliąsias technologijas. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį šiose šalyse buvo pastatytos kelios anglimi kūrenamos katilinės. Tad ne visada garsiai deklaruojami pareiškimai atitinka tikrovę. Tačiau visada egzistuoja dvi pusės. Grįžkime prie Vokietijos, kuri visoje šalyje aplinkosaugos technologijų srityje turi įdarbinusi 2 milijonus žmonių, o Vokietijos aplinkos apsaugos technologijų produktai užima 15 procentų pasaulio rinkos.

Inovacijas skatinančios programos

Žaliosios pramonės atstovai dalyvauja įvairiose inovacijų skatinimo programose. 2017 metais rugsėjo 25–29 dienomis žaliosios pramonės inovacijų srityje veikiančių įmonių atstovai vyko į „Oslo Innovation Week“ (liet. „Oslo Inovacijų savaitė“).

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kvietimu šalies aplinkos technologijų vystytojai dalyvavo žaliosios pramonės akceleravimo programoje, įgyvendintoje kartu su kolegomis iš agentūros „Innovation Norway“. Atrinkti dalyviai vizito Norvegijoje metu gavo vertingas norvegų konsultacijas.

„Lietuviško verslo atstovams Norvegijos specialistai patarė, kaip vystyti inovatyvų verslą, padėjo nusistatyti potencialias rinkas, teikė aktualius patarimus dėl partnerių pasirinkimo, rinkodaros ir kitais svarbiais klausimais. Lietuviai parsivežė nemažą bagažą žinių, padėsiančių spręsti strateginius įmonių plėtros iššūkius“, – pasakoja MITA Mokslinių tyrimų, inovacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas.

„Saulės vėjo aruodai“ nuotr./Žaliųjų idėjos: mitai ir tikrovė
„Saulės vėjo aruodai“ nuotr./Žaliųjų idėjos: mitai ir tikrovė

Žaliųjų idėjų įvairiapusiškumas

Atsinaujinanti energetika nėra vienintelė žaliosios pramonės sritis. Dar viena itin svarbi aplinkos technologijų tendencija Lietuvoje ir pasaulyje – atliekų rūšiavimas ir tvarkymas. „Europa turi labai aiškius direktyvinius dokumentus, tam tikrą atliekų tvarkymo hierarchiją, nurodančią, kad atliekas reikia rūšiuoti, tvarkyti, perdirbti ir panaudoti antrą kartą“, – teigia VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ vadovas Remigijus Lapinskas.

Mūsų šalyje daugiau negu pusė atliekų išmetama į sąvartynus, kurie plečiasi ir teršia gamtą. Todėl išmaniosios su atliekų tvarkymu susijusios technologijos Lietuvoje turi didžiules perspektyvas. Galima diegti modernius rūšiavimo principus, vystyti šiukšlių perdirbimą, tvarkyti aplinką, populiarinti biokurą. Tiesa, mūsų šalis pasaulyje garsėja biomasės energetikos pasiekimais. Du trečdaliai centralizuotos šilumos Lietuvoje gaminami iš biokuro, tai vakariečiams daro nemenką įspūdį.

Kita žaliosios pramonės judėjimo kryptis – efektyvesnis gamtos išteklių panaudojimas kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, šiaudų presavimas gyvūnų pakratui ar energetiniams tikslams; taip pat – naujų statybinių medžiagų kūrimas iš šiaudų ir molio. Šiuo būdu Lietuvoje gaminami blokeliai idealiai tinkantys ekologiškų termoizoliacinėmis savybėmis pasižyminčių namų statybai.

Taip pat Lietuva stengiasi vystyti ir įprastų automobilių keitimą elektromobiliais. Pastarieji yra neatsiejama pasaulinio žaliojo judėjimo dalis. Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas kuria lietuviškus elektromobilius. Kuriamas elektra varomas autobusas (Kaune įmonė „Elinta“ kuria elektrinius ir hibridinius autobusus), egzistuoja ir elektra varomų automobilių technologijų bei elektros sistemų elektromobiliams kūrėjas „Jonelis“.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką