Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 29d. 09:10

Žiedinės ekonomikos faktai: kiek medžių išsaugome perdirbę toną popieriaus?

„Inowood“
Partnerio nuotr. / „Inowood“

Išmesti, bandyti sutaisyti ar perdirbti? Atsakyti į šį klausimą tenka kiekvienam iš mūsų, kai turimas daiktas tampa nebenaudojamas. Nors pastaruoju metu vis daugiau ir dažniau kalbama apie ekologiją, vis dėlto dažnai renkamės pirmąjį variantą ir nebenaudojamus daiktus išmetame, net nesusimąstę apie daromą žalą gamtai.

2018 metais Europos Sąjungos (ES) narės pritarė naujoms taisyklėms, kurios padės įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius. Tikimasi, jog tai teigiamai paveiks šalių ekonomikas, o ES taps žiedinės ekonomikos lydere pasaulyje.

EK skelbia, jog žiedinės ekonomikos modelis padėtų ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų, arba 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais.

Perteklinės energijos naudojimo būdai

Nors žiedinės ekonomikos ratas neseniai pradėjo suktis Europoje, nemažai pavyzdžių galime rasti ir Lietuvoje. Pramoninės įmonės stengiasi optimizuoti procesus, kad būtų mažinami ne tik kaštai, bet ir saugomi gamtos ištekliai. „Biržų duonos“ kepykloje šiuo metu yra vykdomas perteklinės energijos panaudojimo projektas. Kepykloje kūrenamos didžiulės krosnys, daug energijos išeina tiesiog pro kaminus, tad perteklinė energija yra surenkama ir ja šildomas vanduo, kuris naudojamas tolesniuose gamybos procesuose. Dar energija naudojama patalpų šildymui.

Pasak įmonės komercijos direktoriaus Andriaus Kurganovo, sprendimas panaudoti perteklinę energiją buvo priimtas prieš kelerius metus atsižvelgiant į dvigubą naudą. Tiek naudojama optimizuota energija, tiek ekologijos veiksniai vienodai labai svarbūs. Įmonės planuose ir daugiau panašių projektų. Pavyzdžiui, patiems gaminti energiją naudojant vėją arba saulę. Inovatyvių ir įmonės resursus taupančių sprendimų niekada nebūna per daug. Dažnai į viską žvelgiama pernelyg siaurai. Sukurti inovaciją kepykloje, dar nebūtinai reiškia sukurti naują kepinį. „Inovatyvumas daug platesnė sąvoka, talpinanti daugybę galimybių ir sričių. Šiuo atveju išskirtinį dėmesį skiriame žiedinei ekonomikai, kuri taupo įmonės ir žemės išteklius“, – tvirtina pašnekovas.

Asmeninio albumo nuotr./Andrius Kurganovas
Asmeninio albumo nuotr./Andrius Kurganovas

Nebetinka naudoti? Galima perdirbti

Kita svarbi žiedinės ekonomikos dalis yra perdirbimas, t.y. nebereikalingų medžiagų surinkimas, rūšiavimas ir apdorojimas paverčiant jas žaliavomis, kurios po to naudojamos gaminant naujus gaminius. Atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ duomenimis, Lietuvoje kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti 60,5 kg pakuočių atliekų. Šiuo metu vienas žmogus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų. Jeigu tai neįtikina, organizacija pateikia daugiau įdomių faktų – perdirbant gėrimų skardines galima sutaupyti iki 95 proc. energijos. Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Perdirbę 1 toną popieriaus, išsaugome 17 medžių, sutaupome 27 000 litrų vandens ir tiek energijos, kad 6 mėnesius galėtume apšildyti vidutinio dydžio namą.

Medžius galima išsaugoti perdirbant ne tik popierių, bet ir pačią medienos žaliavą. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja du populiariausi perdirbto medienos žaliavos panaudojimo būdai – kuro ir įvairių produktų gamyba. Įmonės „InoWood“ vadovas Laurynas Savickas sako, kad medienos atliekas lengviausia paversti kuru, tačiau jas perdirbti – iššūkis. Tad įmonė jau 6 metus gamina medžio ir plastiko kompozitą – „Amžinas medis“. Pastarojo gamybai naudojamas perdirbtas langų plastikas ir medienos dulkės. Kompozitas turi abiejų medžiagų savybes. Jis yra ilgaamžis ir patvarus kaip plastikas bei natūralus kaip medis. Kompozitas kvepia medžiu, o jo paviršius yra glotnus ir lygus kaip medinės lentos.

Partnerio nuotr./„Inowood“ terasa
Partnerio nuotr./„Inowood“ terasa

Dėl ilgaamžiškumo savybių kompozitą patariama naudoti išorės apdailos darbams – sienų grindų, lauko baldų, pavėsinių, tvorų gamybai. Kol kas būtent praktiškumo savybės svarbiausios pirkėjams. Tačiau L. Savickas tikisi, kad ateityje žmonėms bus vis aktualesnė žiedinės ekonomikos grandinė ir kiekvienas sieksime tapti jos dalimi.

Kol kas vyrauja įsisenėję stereotipai. Vertiname naujus daiktus, o senais siekiame atsikratyti, net nesusimąstydami, jog galime suteikti jiems antrąjį gyvenimą. Taip pat pirkėjai įsivaizduoja, jog perdirbtas gaminys turi būti beveik perpus pigesnis, juk jis pagamintas iš medienos ir plastiko antrinių žaliavų. Tačiau žaliavas, iš kurių gaminamas kompozitas reikia pirkti, taip pat kainuoja įranga ir jos tobulinimas, kuri reikalinga produkto gamybai. Dažniausiai pirkėjas apie tai nepagalvoja. Iš tiesų gaminti iš pirminių žaliavų būtų kur kas paprasčiau, greičiau ir pigiau.

Partnerio nuotr./Terasinės lentos
Partnerio nuotr./Terasinės lentos

Tiki, jog sąmoningumas didės

Nepaisant sunkumų ir iššūkių pašnekovas džiaugiasi gaminamu produktu, o ypač jo ekologiškumu: „Štai visas lentas pagaminome nenukirtę nė vieno medžio, neišpumpavę nė litro naftos.“

Įmonė sulaukia nemažai užsakymų iš Skandinavijos ir pastebi, jog šio regiono gyventojai siekia tausoti aplinką. Todėl jiems paprasčiau parduoti produktą. Lietuvius kartais tenka įtikinėti, paaiškinti, koks tai produktas, kaip jis susijęs su ekologija.

Dažnai pirkėjams pagrindiniu kriterijumi perkant tampa žema kaina, tačiau jie net nesusimąsto, kiek netgi paprasčiausias eksportas padaro žalos gamtai. Pavyzdžiui, populiariosios prekės keliauja iš Kinijos, jeigu jos gabenamos laivais, išmetami didžiuliai kiekiai teršalų, ir jie patenka į aplinką. Žinoma tokių prekių kaina žema, tačiau žala padaryta gamtai neįtikėtinai didelė. Jai atitaisyti reikia kur kas daugiau pinigų, negu yra vertos eksportuojamos prekės.

Tačiau po truputį pirkėjai Lietuvoje tampa vis sąmoningesni. Dalis jų domisi daikto kilme ir jeigu jis yra pagamintas iš antrinių žaliavų teikia jam pirmenybę įsigyjant.

„Žmonių pasaulyje vis daugėja, o išteklių mažėja. Visiems visko reikia vis daugiau. Atsiranda tuščia skylė, kurią reikia užpildyti, o perdirbimas puikiai gali tai padaryti. Manau per didelė prabanga tiesiog išmesti nebenaudojamą daiktą, ypač tokį, kurį galima perdirbti. Maža to, po to jį vėl galima perdirbti“, – pastebi pašnekovas.

Reikia patarimo ar investicijų?

Kadangi šiuo metu žiedinės ekonomikos principų diegimas, kūrimas ir vystymas yra vienas Europos Komisijos prioritetų, remiami veiksmai padedantys sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą. Bus perdirbama daugiau atliekų ir žaliavos bus naudojamos pakartotinai, o tai duos naudos tiek aplinkai, tiek ekonomikai.

Jeigu jau turite idėją ar ją tik vystote, verta pasikonsultuoti arba pasinaudoti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros siūlomomis (MITA) priemonėmis. Visos jos remia šias sumanios specializacijos kryptis, kurios apima žiedinės ekonomikos principus – energetika ir tvari aplinka bei nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos. Išskirtinį dėmesį ekologijai ir išteklių panaudojimo efektyvumui skiria didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizontas 2020“. Šiuo metu Bio-pramonės bendroji iniciatyva kviečia teikti paraiškas arba dalyvauti ekspertinio vertinimo procese.

Bio-pramonės bendroji iniciatyva apima viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, kuriuo siekiama didinti investicijas į tvaraus biopramonės sektoriaus plėtrą Europoje. Šios investicijos orientuotos, ne tik į finansinę gerovę, taip pat svarbi socialinė ir gamtosauginė nauda. Taip siekiama didinti Europos konkurencingumą vykdant mokslinius tyrimus, kuriant ir diegiant bio-pramonės naujus produktus. 2014–2017 m. kvietimuose Lietuvos dalyviai teikė 10 paraiškų, iš jų 3 paraiškos buvo įvertintos aukštesniu nei slenkstinis balu, tačiau finansavimas skirtas tik vienam projektui. Todėl 2018–2020 m. laukiama aktyvesnio mūsų šalies atstovų dalyvavimo.

Jeigu kuriate startuolį ir manote, jog ši programa per daug plataus masto, galite rinktis kitą, orientuotą į mažų ar vidutinių įmonių investavimą. Pavyzdžiui, „Inostartą“. Ši visiškai nauja priemonė skatina naujų inovatyvių startuolių kūrimąsi ir plėtrą, užtikrinant inovatyvių idėjų, produktų ir paslaugų plėtojimą. Taip pat skatina įmonių savarankiškumą atliekant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus įmonės viduje.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką