Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

K.Mažeikos iškelta nemokamo viešojo transporto idėja didmiesčių valdžios nežavi, o Pakruojyje nepasiteisino

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, tam skirdama įvedamo taršos mokesčio lėšas. Tačiau toks pasiūlymas didžiųjų miestų kol kas nesugundė. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės artimiausioje ateityje tokio sprendimo neketina įgyvendinti. Nemokamus autobusus turėjęs Pakruojis sumanymo atsisakė.
Baltijos kelio 30-mečiui papuoštas autobusas
Autobusai Vilniaus gatvėse / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Siūlo taršos mokesčio pinigus

Apie tai, kad lėšos, surinktos įvedus taršos mokestį, galėtų būti naudojamos nemokamam viešajam transportui Lietuvoje, K.Mažeika kalbėjo Žinių radijuje. Ministro teigimu, automobilių Lietuvos gyventojai turi itin daug, todėl būtina ieškoti būdų, kaip skatinti jų atsisakyti ir mažinti CO2 emisijas.

Nemokamas viešasis transportas, anot ministro, galėtų būti viena iš alternatyvų – tuos žmones, kuriems automobilis nėra didelė būtinybė, motyvuotų iš viso jų atsisakyti. Sprendimą dėl transporto paslaugų kainų priimti gali tik savivaldybės, bet K.Mažeikos įsitikinimu, Vyriausybė galėtų prisidėti dengiant kaštus.

„Manau, kad tą mokestį investuojant į oro taršos mažinimą, viena iš galimybių būtų prisidėti prie savivaldybių biudžetų, tai galėtų būti kaip kompensacija, prisidedant prie nemokamo viešojo transporto“, – Žinių radijuje pasakytus K.Mažeikos žodžius citavo BNS.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika

Premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, jog automobilių taršos mokestis bus įvestas nuo 2020 metų. K.Mažeika BNS yra sakęs, kad pirmaisiais metais automobilių taršos mokestis biudžetą papildytų 10–15 mln. eurų, o vėliau ši suma galėtų siekti iki 100 mln. eurų.

Vilniui siūlė prieš rinkimus

Tačiau didžiųjų Lietuvos savivaldybių vadovai į ministro siūlymus žiūri atsargiai.

Vilniuje garsiausios diskusijos apie tai, kad sostinės viešasis transportas turėtų būti nemokamas, vyko prieš savivaldos rinkimus. Šią idėją miestui siūlė du kandidatai į merus – Viktoras Uspaskichas ir Artūras Zuokas. Pirmasis kalbėjo apie sumanymą per daug nesukdamas sau galvos dėl būsimų išlaidų, antrasis teigė turįs visus skaičiavimus.

Anot A.Zuoko, savivaldybė ir taip dotuoja apie 60 proc. „Vilniaus viešojo transporto“ išlaidų, tad pavyktų rasti ir likusią dalį – dar apie 30 mln. eurų. Tuomet ir būtų galima sekti Talino pavyzdžiu, kur visi miesto gyventojai važinėja viešuoju transportu nemokamai.

Remigijus Šimašius visą laiką tvirtino tą patį: viešasis transportas visų pirma turi būti modernus, patogus ir greitas, tuomet ir keleiviai jį rinksis, nepaisant, kad už važiavimą reikės mokėti. Vien nemokamomis kelionėmis, mero nuomone, jų nesuviliosi.

Reikia geresnio transporto, ne nemokamo

Aplinkos ministro kalbų sostinės savivaldybė nekomentuoja, tačiau jos įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai tikina, kad Vilniuje nuolat vykdomos keleivių srautų, keleivių pasitenkinimo viešuoju transportu apklausos, taip pat ir Vilniaus miesto įmonių darbuotojų apklausa rodo, jog didžiajai daliai miestiečių svarbiausias yra viešojo transporto parko atnaujinimas, viešojo transporto darbo organizavimo pakeitimai bei dažniau kursuojančios ar talpesnės viešojo transporto priemonės.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešuoju transportu važiuojantys keleiviai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešuoju transportu važiuojantys keleiviai

„Remiantis šiais rezultatais ir duomenimis bei siekiant skatinti naudojimąsi viešuoju transportu, Vilniaus miesto savivaldybė rekordiškai jį atnaujina, pristatydama vilniečiams naujus autobusus ir troleibusus. Vilniuje jau važiuoja beveik 300 naujų autobusų ir troleibusų, numatytas ir tolimesnis atnaujinimo etapas. Artimiausias žingsnis yra ne tik naujas, patogus, tačiau ir pažangus viešasis transportas.

Iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 135 naujomis transporto priemonėmis. Viešojo transporto atnaujinimas skatina keleivių srautų augimą – pavyzdžiui, tuose maršrutuose, kurie 100 proc. atnaujinti ar ženkliai papildyti naujomis transporto priemonėmis, keleivių srautas didėjo nuo 13 iki 20 proc.“, – teigiama įmonės komentare.

Vilniaus miesto viešojo transporto sąnaudos per metus siekia maždaug 64,5 mln. eurų. Iš keleivių surenkamos pajamos padengia 52 proc. visų sąnaudų, likusią dalį kompensuoja savivaldybė iš savo biudžeto. Taigi, jeigu Vilniuje viešasis transportas būtų nemokamas, savivaldybei prie dabar mokamų kompensacijų, reikėtų padengti ir minimus 52 proc., kurie sudaro maždaug 34 mln. eurų.

Vilniaus miesto viešojo transporto sąnaudos per metus siekia maždaug 64,5 mln. eurų.

„Stebime ir kitų miestų praktiką dėl nemokamo viešojo transporto – tarkim, Talino pavyzdys rodo, jog viešojo transporto srautai išaugo maždaug 6 proc., o transporto srautai centre sumažėjo 5 proc. Tačiau kartu mažėja einančių trumpus atstumus – jų sumažėjo maždaug 12 proc., o tai skatinant darnų judumą mieste nėra gera tendencija.

Vilniaus miestas investuoja į keliones pėsčiomis, aktyviai gerinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, skatinamas darnus judumas. Transporto rūšių derinimas yra pasaulyje jau paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnų judumą palaikančių žmonių – jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu arba savo kelionėms mieste išbando kitus judumo būdus. Vilniuje siekiama sudaryti sąlygas derinti kuo daugiau keliavimo būdų – tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, rekordiškai atnaujinamas sostinės viešasis transportas, vykdoma edukacija apie darnaus judumo naudas“, – teigia „Susisiekimo paslaugos“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dviračių takas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dviračių takas Vilniuje

Neužtektų net vienam Kaunui

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras 15min teigė, kad pagal dabar pateikiamus skaičius iš taršos mokesčio planuojamos pajamos visos Lietuvos mastu sudarytų apie 10 mln. eurų.

„Tai yra labai maži pinigai, kadangi vien Kaunui viešojo transporto išlaikymui per metus reikėtų apie 30 mln. eurų. Iš tiesų kauniečiai rinkdamiesi automobilį, o ne viešąjį transportą siekia komforto, privatumo, geresnės važiavimo kokybės. Tik gerindami ir didindami viešojo transporto infrastruktūrą ir transporto priemonių parką galėsime jiems pasiūlyti kokybišką alternatyvą. Būtent tai pastaruosius kelis metus ir darome“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Tai yra labai maži pinigai, kadangi vien Kaunui viešojo transporto išlaikymui per metus reikėtų apie 30 mln. eurų, – sakė P.Keras.

Šiemet metų pradžioje į Kauno gatves išriedėjo 25 nauji „Temsa“ autobusai. Anot P.Kero, 12 metrų ilgio autobusuose „Temsa Avenue“ telpa 109 keleiviai, iš jų 29 gali sėdėti, jie 3,2 metrų aukščio, tad važiuoti jais patogu net ir aukščiausiems keleiviams. Autobusas pritaikytas dirbti nuo 35 laipsnių šalčio iki 40 laipsnių karščio.

„Naujieji „Temsa“ autobusai – tik pradžia atnaujinant daugiau nei 200 autobusų Autobusų parką Kaune. Kauno savivaldybės įmonė „Kauno autobusai“ ketina pirkti 100 naujų hibridinių žemagrindžių autobusų. Prieš dvi savaites įmonė paskelbė autobusų pirkimo, jų techninio aptarnavimo konkursą. Dyzeliniu kuru ir elektra varomi autobusai turi būti pagaminti šiais metais, juose turi būti bent 85 vietos, iš jų bent 27 sėdimos, jie turi būti pritaikyti neįgaliesiems. Šiais metais už 2,8 mln. eurų įsigyti 30 naujų mažos talpos autobusų. Pirmieji jų keleivius turėtų pradėti vežti rugpjūčio pabaigoje“, – svarbą atnaujinti viešąjį transportą akcentavo Kauno savivaldybės atstovas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Naujieji Kauno autobusai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Naujieji Kauno autobusai

P.Keras sako, kad didžiausiu pirkiniu per nepriklausomybės laikotarpį tapo praėjusiais metais už 29,4 mln. eurų įsigyti 85 nauji troleibusai: „Iš Lenkijos bendrovės „Solaris Bus & Coach S.A“ įsigytų transporto priemonių kaina buvo mažiausia regione. Pirmieji nauji troleibusai Kauno gyventojus ir svečius turėtų pradėti vežti jau rugsėjį. Iki metų pabaigos į miesto gatves išriedėsiantys 85 naujieji troleibusai atitiks aukščiausius kokybės standartus, troleibusuose bus 33 sėdimos vietos, jie talpins iki 85 keleivių. Iki metų pabaigos visas bendrovės troleibusų parkas bus žemagrindis.“

Klaipėda didina nuolaidas

Klaipėda irgi bent artimiausiuose savo planuose nėra numačiusi viešąjį transportą padaryti nemokamą. Anot uostamiesčio vicemero Arūno Barbšio, siekis palaipsniui keliones mieste daryti nemokamas buvo įrašytas vienos iš valdančiųjų partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – rinkiminėje programoje. Tačiau šioje kadencijoje to įgyvendinti neketinama.

„Žingsniai pradėti, koalicija sutarusi, kad įves didesnes nuolaidas socialiai jautresnių visuomenės grupių atstovams – moksleiviams, studentams, senjorams, jiems bus papildomos nuolaidos. Nuo rugsėjo 1 d. įsigalioja 94 proc. nuolaida – už 10 eurų devyniems mėnesiams pirmų–ketvirtų klasių moksleiviams.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Klaipėda
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Klaipėda

Ir yra svarstoma apie nuolaidų padidinimą senjorams nuo kitų metų, tik turėsime apsispręsti, nuo kurio amžiaus – ar sulaukusiems pensinio amžiaus, ar tai būtų nuolaida nuo 70 ar 80 metų. Dar kitais metais galvojame žiūrėti, kokios galimybės būtų papildomas nuolaidas įvesti studentams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, kolegijose“, – sakė Klaipėdos vicemeras.

A.Barbšio teigimu, tokiu būdu siekiama daugiau moksleivių, studentų paskatinti persėsti į autobusus, tuomet galbūt ir spūsčių mieste mažėtų – tėvai savo atžalų nevežtų į pamokas. Taip pat vaikai daugiau judėtų.

Koalicija sutarusi, kad įves didesnes nuolaidas socialiai jautresnių visuomenės grupių atstovams – moksleiviams, studentams, senjorams, – sakė A.Barbšys.

Vis dėlto padaryti visą viešąjį transportą nemokamą Klaipėda kol kas nepasiryžusi. Tik švenčių metu toks sprendimas priimamas, tarkim, per Jūros šventę. Ir tuomet pastebimas tikrai didelis viešojo transporto keleivių srautas, tačiau miesto centrinėje dalyje eismas būna iš viso uždarytas arba labai apribotas.

Pakruojis atsisakė sumanymo

Keli Lietuvos miestai jau mėgino įvesti nemokamą transportą. Vienas tokių – Pakruojis. Tiesa, tai tebuvo bandomasis projektas, kurio metu nemokami autobusai važinėjo iki miesto kapinių, miesto ir maudyklos.

Projektas baigėsi, pasikeitė miesto valdžia ir, kaip sako pavasarį išrinktas naujasis Pakruojo meras Saulius Margis, nuspręsta pinigus skirti svarbesniems dalykams – skoloms grąžinti, švietimui, gydymo įstaigoms ir pan.

„Buvusi valdžia dar bandė įvesti Pakruojiečio kortelę, kuri suteiktų savivaldybės gyventojams tam tikrų nemokamų paslaugų, taip pat – ir galimybę važinėti visame rajone nemokamai viešuoju transportu. Bet įvyko rinkimai, pasikeitė valdžia ir mes galvojame, kad yra didesnių reikmių. (…) Atidėjome šitą klausimą. Gal čia reikėtų galvoti viso regiono lygmeniu, ne vieno rajono. Nes žmonės važinėja iš vieno rajono į kitą į darbus“, – teigė meras.

Lietuvos turizmo departamento nuotr./Pakruojo dvaras
Lietuvos turizmo departamento nuotr./Pakruojo dvaras

Šiuo metu visi Pakruojo rajono autobusų maršrutai finansuojami iš savivaldybės biudžeto. Tai per metus kainuoja apie 400 tūkst. eurų. Dar apie 80 tūkst. eurų surenkama pardavus bilietus. Tad jeigu reikėtų mokėtis visą sumą, ji Pakruojo rajono savivaldybei išaugtų beveik iki pusės milijono. „Mažai savivaldybei, kuri ne taip lengvai generuoja pajamas, tai didelė suma“, – tikino S.Margis.

Visgi jeigu būtų galvojama Valstybės mastu įgyvendinti panašų projektą ir investuoti į nemokamą vežimą regionuose, Pakruojis tikrai susidomėtų ir ieškotų galimybių jame dalyvauti.

Dar vienas miestas, kuriame bent iš dalies viešasis transportas yra nemokamas, yra Telšiai. Juos kaip pavyzdį prieš merų rinkimus vis minėjo Darbo partijos kandidatas į Vilniaus merus V.Uspaskichas, tačiau čia nemokamai važinėti gali tik moksleiviai (taip pat ir atostogų metu), neįgalieji ir pensininkai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius