Po trylika valandų trukusios kelionės iš Berlyno per Šeštokus į Kauną atvykęs Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas sako esąs nusivylęs Lietuvos požiūriu į „Rail Balticos“ projektą. Susisiekimo ministerija neseniai pasiūlė projekte „Rail Baltica 2“ dalyvaujančioms šalims – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – nekurti bendros įmonės projektui įgyvendinti, o įsteigti specialią grupę, kuri nuspręstų ir būtų atsakinga už jo įgyvendinimą.
Taip esą būtų sutaupyta laiko ir lėšų.
„Liūdina, kad Lietuva, kuri pirmavo plėtojant šį projektą, dabar, panašu, mažiau juo domisi. Klausiu, kodėl. Gal dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“, turintys komercinių siekių, suprato, koks yra šis projektas? Gal tai nesusipratimas – gal mes turėjome paaiškinti daug paprasčiau“, – komentavo Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas Jamesas Pondas.
Pasak jo, kitą savaitę susitikime Suomijoje bus ieškoma kompromiso.
Projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas sako, Europos Komisijos atstovas turėtų sulaukti valstybių sprendimų, o tik po to komentuoti.
„Šiandien nagrinėjame visus pliusus ir minusus. Bus paruoštos atitinkamos rekomendacijos Vyriausybei, tada bus galima diskutuoti, o daryti tokį spaudimą dabar, manau, yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – pabrėžė projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
Pasak projekto „Rail Baltica“ vadovo, Lietuva, palyginti su latviais ir estais, yra daugiausiai pažengusi tiesdama europinę vėžę: neseniai pradėta ruožo nuo Lenkijos sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcija, po dviejų metų vežė esą pasieks Kauną.
Šią savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė tris daugiau kaip 0,5 mlrd. litų vertės sutartis dėl europinės vėžės tiesimo darbų. Tačiau Europos Komisijos atstovas sako, jei speciali bendrovė, vadinama „Rail Baltica 2“, nebus įkurta iki rudens, tikėtina bus prarasta kelių milijardų eurų parama iš Europos Sąjungos fondų.
