Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Lėktuvu, ar traukiniu: kiek iš tiesų kainuoja kelionė?

Suplanavę kelionę iš Varšuvos į Berlyną, greičiausia pasinaudosite oro linijų paslaugomis. Mat skrydis dažnam keliautojui atrodo greičiausias ir pigiausias keliavimo būdas.
Kelionės traukiniais Europoje populiarėja: keleivių vežimo geležinkeliais rinka auga po 1,7 proc. per metus
Kelionės traukiniais Europoje populiarėja: keleivių vežimo geležinkeliais rinka auga po 1,7 proc. per metus / Pixabay nuotr.

„Deutsche Welle“ (DW) atliktas tyrimas atskleidė, kad atsakymas nėra vienareikšmiškas.

Siekdama apskaičiuoti tikrąsias kelionės išlaidas, DW pernai atliko plataus masto tyrimą, kurio metu palygino traukinių ir lėktuvų bilietų kainas, kelionių laiko kaštus, o taip pat išmetamo CO2 kiekius šešiuose tiesioginiuose maršrutuose tarp Europos miestų: Berlynas – Varšuva, Miunchenas – Budapeštas, Londonas – Amsterdamas, Londonas – Marselis, Paryžius-Barselona ir Ciurichas-Milanas.

Bilietų kaina

Analizuojant kelionių kainas buvo vertinami pasiūlymai, kai iki numanomo skrydžio ar traukinio išvykimo lieka 6 savaitės. Paaiškėjo, kad tiesioginis skrydis, pavyzdžiui, maršrutu Varšuva-Berlynas, vienam keliautojui į vieną pusę vidutiniškai kainuotų iki 200 eurų, kai kelionė traukiniu – apie 60 eurų.

Tiesa, skraidant su pigių skrydžių bendrove, galima gerokai sutaupyti. Tačiau vertėtų nepamiršti papildomų išlaidų – kelionės iki oro uosto, kuris dažnai būna toli nuo miesto, bagažo ar sėdimo vietos pasirinkimo mokesčių.

Kelionės laikas – viskas įskaičiuota

Iš pirmo žvilgsnio, kelionės traukiniu gali atrodyti bauginančiai ilgos, palyginti su oro linijų nurodytu skrydžio laiku.

Tačiau toks palyginimas nėra tikslus.

Kaip aiškina „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovės „LG Keleiviams“ vadovas Linas Baužys, keliaujantys traukiniais kelionę pradeda ir baigia miestų centruose – mat būtent tokioje vietoje devyniais atvejais iš dešimties yra įsikūrusios geležinkelio stotys didžiuosiuose Europos miestuose.

„Keliautojui tai neabejotinas patogumas, juolab kad į geležinkelio stotį galima atvykti likus vos kelioms minutėms iki traukinio išvykimo“, – sako L.Baužys.

Traukiniais keliaujantys europiečiai pažymi, kad neabejotinas privalumas keliauti geležinkelio transportu – paprastumas. Nereikia sukti galvos bei gaišti laiko eilėje prie bagažo ar keleivių patikros. Taip pat išvengiama pasų kontrolės, įlaipinimo ir išlaipinimo laukimo. Visos šios procedūros, kaip pažymi DW tyrėjai, oro uostose užtrunka apie 3 valandas, todėl, vertinant kelionės laiką, minėtas valandas reikėtų pridėti prie lėktuvo skrydžio laiko.

Tokiu atveju kelionės laikas traukiniu, palyginti su skrydžiu, pradeda atrodyti gana patraukliai. Jau minėtu maršrutu iš Varšuvos į Berlyną kelionė lėktuvu trunka iki pusantros valandos, tačiau pridėjus laiką praleistą oro uoste, realus kelionės laikas išsitęsia iki puspenktos valandos. Tuo metu kelionė traukiniu trunka iki pusseptintos valandos.

Išsamiai apie DW tyrimą galite skaityti čia.

Partnerio nuotr./Keliavimo laikas ir kaina
Partnerio nuotr./Keliavimo laikas ir kaina

Ne tik CO2

Aviacijos išmetamo CO2 kiekis pasaulyje sudaro daugiau kaip 2 proc. Tačiau, pasak Stefano Gösslingo, Lundo ir Linėjaus universitetų profesoriaus iš Švedijos, tai tik pusė tiesos.

Kiti aviacijos išmetami teršalai, tokie kaip azoto oksidai, vandens garai, kietosios dalelės, nuosėdos ir cirkuliacijos pokyčiai, turi papildomą šiltnamio efektą sukeliantį poveikį.

Profesoriaus vertinimu, aviacija prisideda prie globalinio atšilimo, kuris yra bent dvigubai didesnis nei vien tik deklaruojamas CO2 poveikis.

Pasauliui vis garsiau kalbant apie anglies dvideginio emisiją, švedai vis dažniau persėda į elektrinius traukinius, kurie pagal CO2 emisiją yra patys švariausi iš visų viešojo transporto rūšių.

Pastaruoju metu Švedijoje per socialinius tinklus išpopuliarėjo judėjimas flygskam, reiškiantis gėdą skristi lėktuvais dėl jų poveikio aplinkai. Žinomi visuomenės veikėjai jau atsisakė skraidymo, įskaitant operos dainininkę Malena Ernman, paauglių klimato aktyvistės Gretos Thunberg motiną.

Flygskam judėjimas Švedijoje jau pakeitė kelionių įpročius šalyje.

Švedijos nacionalinių geležinkelių bendrovė pranešė, kad traukinių bilietų pardavimas šių metų pradžioje išaugo penktadaliu, o vyriausybė pranešė planą paleisti naktinius maršrutus į didžiuosius Europos miestus.

Europos Komisijos duomenimis, geležinkeliams tenka tik 2 proc. viso ES transporto sektoriuje suvartojamo energijos kiekio, tuo tarpu geležinkeliais pervežta 6,6 proc. visų keleivių. Be to, tai vienintelės rūšies transportas, nuo 1990 metų beveik nuolat mažinęs išmetamą CO2 kiekį: 2016 metais išmetamas anglies dvideginio kiekis sudarė tik 0,5 proc. visų rūšių transporto išmetamo kiekio.

O kaip Lietuvoje?

Lietuva, kartu su Latvija ir Estija vykdo didžiausią istorijoje infrastruktūrinį projektą „Rail Baltica“. Pasak L.Baužio, nors greitieji elektriniai traukiniai tarp Baltijos šalių ir Europos miestų pradės skrieti po 2025 metų, tačiau atliktos studijos patvirtina, kad pasirinkta geležinkelių plėtros kryptis yra teisinga.

„Europos Sąjungoje dėl aplinkosaugos, laiko ir finansinių kaštų keleivių vežimas geležinkeliais stabiliai auga, todėl įgyvendinus projektą “Rail Baltica“ turėsime visas galimybes ir patogumus, kuriais europiečiai naudojasi dabar“, – sako L.Baužys.

Pagrindinė stotis – Kaune

Lietuvos teritorijoje greitieji keleiviniai traukiniai, važiuosiantys pagrindine „Rail Baltica“ trasa tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, stos dvejose tarptautinėse geležinkelio stotyse – Kaune ir Panevėžyje.

Tarptautinės geležinkelio stoties statusas numatytas ir Vilniaus geležinkelio stočiai, kuri atskira „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka bus sujungta su Kauno tarptautine stotimi.

Tarptautiniais maršrutais greitieji keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km per valandą greičiu.

„Rail Baltica“ geležinkelio eksploatavimo plane numatyta, kad traukiniai kursuos bent kas dvi valandas: abiem kryptimis per dieną važiuos po aštuonis greituosius traukinius, o naktį numatyti papildomi du ekspreso traukiniai.

Iš Kauno europine vėže jau dabar galima pasiekti Balstogę, o iš jos ir Varšuvą. Iš Lenkijos sostinės pasiekiami pagrindiniai Vakarų ir Vidurio Europos miestai.

Darbai Kauno mazge

Šiuo metu projekto „Rail Baltica“ rangos intensyviai vykdomi Kauno geležinkelio mazge, kurį sudaro ruožai Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas.

Kauno geležinkelio mazgas yra esminė projekto dalis, nuo kurios priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos.

Šiuo metu į pabaigą eina ir Kauno intermodalinio terminalo Palemone sujungimo su „Rail Baltica“ geležinkeliu, o tuo pačiu ir Lenkijos geležinkelių tinklu, darbai.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius