Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 26d. 07:00

Lietuviai kosmose: kilti „Virgin Galactic“ erdvėlaiviu norėtų V.Lašas ir A.Avulis?

Richardas Bransonas lankėsi Pažaislio vienuolyne
„Light Way“ nuotr. / Pietūs Pažaislio vienuolyne: (iš kairės) Arvydas Avulis, Vladas Lašas ir Richardas Bransonas.
Prieš tris savaites sėkmingai į 86 km aukštį pakilus britų milijardieriaus Richardo Bransono „Virgin Galactic“ kompanijos kurtam erdvėlaiviui, pasaulio turtingiesiems kosmosas dar labiau priartėjo. Apie planus organizuoti unikalų vien iš lietuvių sudarytą skrydį anksčiau skelbė ir žinomas šalies verslininkas Vladas Lašas, planavęs kilti su dar penkiais lietuviais. Idėja kol kas neatmesta – nors keturių asmenų tapatybės neatskleidžiamos, kabinoje savo kėdę greičiausiai turėtų ir nekilnojamojo turto įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Norą pakilti į kosmosą milijardierius R.Bransonas puoselėjo labai seniai. Jo bendrovė „Virgin Galactic“, įkurta 2004 m., pirmąjį sėkmingą skrydį su pilna įgula įvykdė tik 2021 m. liepą.

Tačiau tokių, kurie tikėjosi, kad vieną dieną pakilti pavyks, buvo ne vienas – bendrovė dar prieš dešimtmetį skelbė, kad jų sąraše yra 600 asmenų. Šiandien po sėkmingo skrydžio, šis skaičius turėtų būti dar didesnis.

2013 m. birželį, praėjus savaitei po R.Bransono vizito Lietuvoje, verslininkas ir milijardieriaus bičiulis UAB „Skubios siuntos“ įkūrėjas V.Lašas paskelbė, kad su „Virgin Galactic“ kurtu erdvėlaiviu pakilti planuoja ne tik jis pats, bet ir dar penki lietuviai.

Organizatorių nuotr./Vladas Lašas
Organizatorių nuotr./Vladas Lašas

„Norėčiau, kad Lietuva taptų valstybe, kuri turėtų daugiausia kosmose pabuvojusių žmonių milijonui gyventojų. Tam užtenka, kad kosmose pabuvotų 6 lietuviai, kiek ir bus mūsų komandoje“, – tuomet kalbėjo verslininkas.

Kitų keleivių pavardžių, be paties V.Lašo, tuo metu nebuvo atskleista. Visgi tais pačiais metais žurnale „Veidas“ buvo paskelbta, kad vienas į kosmosą skristi ketinančių asmenų yra nekilnojamojo turto įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Tuo metu savaitraščiui jis apie tokią galimybę kalbėjo aptakiai, nors ketinimo skristi į kosmosą ir nepaneigė.

Visgi šiandien apie kosmosą jis pasakoja kur kas atviriau – 15min verslininkas patvirtino, kad jam iš tiesų buvo pasiūlyta skristi.

„Kai R.Bransonas buvo atvykęs į Lietuvą, mes su juo pietavome Kaune ir buvo iškelta idėja sudaryti lietuvišką komandą iš šešių žmonių, kadangi būtent šeši žmonės telpa į erdvėlaivį“, – prisiminė jis.

Verslininkas pabrėžė, kad nuo šios idėjos iškėlimo praėjo nemažai laiko, todėl kai kas galėjo pasikeisti. Visgi kosmoso trauka nedingo – A.Avulis ir V.Lašas prieš porą savaičių šią temą aptarė telefonu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Avulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Avulis

„Pasitarėme, kad prie jos reikėtų sugrįžti. Kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti, bet jeigu pasitaikytų tokia galimybė, pasinaudočiau ja nedvejodamas. V.Lašui sakiau, kad skrisčiau iš karto“, – sakė vyras.

Jis teigė, kad vietos „Virgin Galactic“ skrydžiui jis kol kas nėra rezervavęs, tačiau 2013 m. pokalbiuose buvo iškelta idėja, kad jeigu lietuviams pavyks suburti pakilti norinčiųjų komandą, eilę būtų galima „prašokti“.

„Vienos šalies komanda būtų žymiai didesnė ir stipresnė žinia, nei pranešimas, kad į kosmosą išskrido vienas ar kitas žmogus. Tas klausimas liko pakibęs ore ir kol kas negaliu pasakyti, kaip viskas baigsis“, – sakė A.Avulis.

V.Lašas: daug kartų apie tai kalbėjau su R.Bransonu

15min kalbintas V.Lašas neatskleidė, ar šiandien, praėjus aštuoneriems metams, jo planai nepasikeitė. Vis dėlto jis patvirtino, kad šešių konkrečių asmenų komanda 2013 m. buvo surinkta ir pristatyta R.Bransonui.

„Šešių lietuvių komandą surinkome, bet aš nesiėmiau rinkti pinigų. Nebuvo aiškaus termino, kada technologija bus paruošta skrydžiui. Aš pats esu asmeniškai su Richardu šnekėjęsis ir taręsis, aš nesu kažkuriam eilės numeryje“, – sakė V.Lašas.

Jis pridūrė, kad su R.Bransonu yra daug kartų apie tai kalbėjęs, lankęsis ir bendrovės organizuojamuose vadinamųjų „ateities astronautų“ susitikimuose ir kosmodrome „Spaceport America“, iš kurio kyla „Virgin Galactic“ erdvėlaivis.

„Komanda buvo surinkta ir pristatyta Richardui, bet visuomet būdavo daug neapibrėžtumo. Richardas visuomet pats sakydavo: tikiuosi, kad skrisime už 18 mėnesių, bet aš tą patį sakiau prieš dvejus metus. Jeigu technologijas sieki padaryti kuo saugesnes, tai yra atsakingas, ilgai trunkantis dalykas“, – teigė verslininkas.

Pašnekovas nenorėjo apsistoti prie šios temos ir ragino žvelgti šiek tiek plačiau. Jis išreiškė apgailestavimą, kad lietuviai iki šiol mažai prisidėjo prie kosminių skrydžių technologijų, tačiau kartu pridūrė tikintis, kad tai gali pasikeisti.

EKA nuotr./Europos kosmoso agentūros mokslininkai iš regolito gamina deguonį
EKA nuotr./Europos kosmoso agentūros mokslininkai iš regolito gamina deguonį

„Reikia siekti, kad daugiau mūsų žmonių dalyvautų tuose projektuose, kurie yra svarbūs ir kuria vertę, nes technologijos, kurios naudojamos kosmose, anksčiau ar vėliau atneša daug naudos ir ant žemės. Lietuvai pagrindinis akcentas yra ne kosmoso turizmas ir ne tai, kas bus pirmasis kosmoso turistas, o tai, kuo ji gali prisidėti pati kurdama technologijas, kurios bus svarbios žmonijos ateičiai kosmose“, – sakė verslininkas.

Jis taip pat atskleidė kad kitąmet ar dar po metų Lietuva galėtų tikėtis sulaukti daugybės buvusių kosmonautų ir astronautų apsilankymo. V.Lašo iniciatyva yra derinama, kad mūsų šalyje galėtų būti surengtas kasmetinis jų kongresas.

Keturių kosmoso turistų pavardės neatskleidžiamos

2013 m. Lietuvoje viešėjęs R.Bransonas, kalbėdamas lyderystės forume užsiminė, kad apsilankymo metu susitiko su keturiais iš penkių lietuvių, kurie tuo metu buvo rezervavę vietas „Virgin Galactic“ skrydžiui.

Toks bilietas kainuoja 250 tūkst. JAV dolerių (211 tūkst. eurų šiandienos kursu), todėl pagrįstai galima spėti, kad tarp šešeto kosmoso turistų turėjo būti turtingiausi šalies verslininkai.

Savo vizito Lietuvoje metu R.Bransonas lankėsi Kaune esančioje „Elintos“ gamykloje. V.Lašas yra šios gamyklos bendraturtis. Vis dėlto kitas šios įmonės bendraturtis ir vadovas Vytautas Jokužis 15min paneigė, kad jis galėjo būti tarp šešių asmenų, kuriems buvo siūlyta pakilti į kosmosą R.Bransono erdvėlaiviu.

Britų milijardierius Lietuvoje kalbėjo birželio 2 d. vykusioje lyderystės konferencijoje „Forum ONE“. Joje kaip vienas iš pranešėjų dalyvavo lietuvių verslininkas Ilja Laursas.

I.Laursas taip pat yra geras V.Lašo bičiulis ir verslo partneris. V.Lašas 2014 m. tapo naujai įkurto I.Laurso fondo „Nextury ventures“ patarėju.

I.Laursas, kaip ir A.Avulis taip pat dalyvavo neoficialiuose renginiuose priimant R.Bransoną Kaune – kartu lankėsi Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, plaukiojo kateriu.

„Nextury Technology Fund“ nuotr./Ilja Laurs ir Arvydas Avulis
„Nextury Technology Fund“ nuotr./Ilja Laurs ir Arvydas Avulis

Vis dėlto I.Laurso atstovai paneigė, kad jis galėjo būti vienas iš šešeto – į 15min užklausą apie kosminį skrydį verslininkas atsakė, kad tokių planų neturėjo.

R.Bransonas taip pat palaiko draugiškus ryšius su kitu lietuvių verslininku Antanu Guoga. 2018 m. šis viešėjo britų milijardieriui priklausančioje saloje.

Be to, A.Guoga pažįsta ir V.Lašą – tą pačią savaitę, kai įvyko „Forum ONE“, abu verslininkai reklamavo kitą iškart po pirmosios sekusią konferenciją, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą.

Visgi pats A.Guoga 15min teigė, kad jis tokio pasiūlymo iš V.Lašo nėra sulaukęs. Kita vertus, jis pridūrė, kad kosminio turizmo sritis yra gana perspektyvi.

„Manau, kad tai sveikintina idėja. Manęs asmeniškai netraukia, bet jei yra kas nori skristi, tai gera idėja. Ši sritis ir sritys aplink ją yra įdomios, todėl lietuviai turėtų nemiegoti ir į ją investuoti. Aš pats tuo domiuosi“, – sakė verslininkas.

Taptų pirmais Lietuvos piliečiais kosmose

Jei ambicingas V.Lašo ir jo suburtos komandos planas pavyktų, verslininkai taptų pirmaisiais lietuviais kosmose. Tiesa, kai kas dėl tokios traktuotės galėtų ginčytis – visų pirma, pats V.Lašas.

Dar 2013 m., pristatydamas šį projektą, verslininkas teigė, kad tokį skrydį įvykdęs šešetas pirmaisiais lietuviais kosmose netaptų – V.Lašas nukėlė kepurę prieš rusų kosmonautą Aleksejų Jelisejevą, kuris iki pilnametystės buvo žinomas Kuraičio pavarde, ir lietuvių kilmės JAV astronautą Karolį J.Bobko.

Lietuvio Stanislovo Kuraičio sūnus A.Jelisejevas kosmose pabuvojo net tris kartus, 1969–1971 m. pilotuodamas „Sojuz“ erdvėlaivius. Astronautas K.J.Bobko dalyvavo debiutiniame NASA erdvėlaivio „Challenger“ skrydyje 1983 m. Abu šiandien garbaus amžiaus sulaukę vyrai yra lankęsi ir Lietuvoje. Vis dėlto jie yra gimę užsienyje ir turi užsienio šalių pilietybes.

NASA iliustr./Astronautas Karolis Bobko
NASA iliustr./Astronautas Karolis Bobko

Klausimų kyla ir dėl astronauto statuso įgavimo. Tarptautinė bendruomenė kosmoso riba laiko vadinamąją Karmano liniją, kuri yra 100 km aukštyje.

Vis dėlto, JAV aviacijos institucijos kosmoso riba laiko žemesnį, 50 mylių (virš 80 km), aukštį. Tad iki šiol visais atvejais, kai erdvėlaivis kyla iš JAV teritorijos ir viršija 80 km ribą, jo keleiviai būdavo paskelbiami astronautais.

Iki liepos 20 d. toks titulas būdavo suteikiamas automatiškai, tačiau reaguodama į šį mėnesį vykusius turistinius skrydžius, JAV federacinė aviacijos administracija (FAA) pridėjo vieną naują reikalavimą. Pagal naujas taisykles kosminio skrydžio metu įgulos nariai turi pademonstruoti veiksmus, kurie yra būtini visuomenės saugumui užtikrinti arba prisidėtų prie kosminių skrydžių saugumo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rusijos kosmonautas Aleksejus Jelisejevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rusijos kosmonautas Aleksejus Jelisejevas

Tad nuo šiol institucija galės atskirai nuspręsti, kas vertas astronauto vardo. Tai reiškia, kad net ir sėkmingo skrydžio atveju Lietuva nebūtinai turėtų net šešis šviežius astronautus.

Tūkstantis lietuvių tikisi skristi su japonų verslininku

Pastaraisiais metais Lietuvos piliečiams kilti į kosmosą atsirado kur kas daugiau galimybių. Mūsų šaliai šių metų pavasarį tapus asocijuota Europos kosmoso agentūros (ESA) nare, birželio mėnesį vykusioje astronautų atrankoje dalyvavo 80 tautiečių – 62 vyrai ir 18 moterų.

„Aišku, tai nėra proporcinga gyventojų skaičiui, jų turėjo būti dvigubai daugiau. Vis tiek gerai, kad pirmą kartą jame gali dalyvauti ir Lietuvos piliečiai, yra nemažai norinčių“, – mano V.Lašas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Yusaku Maezawa
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Yusaku Maezawa

Dar bent 1000 lietuvių užsiregistravo į atranką kartu su japonų verslininku Yusaku Maezawa skrydžiui aplink Mėnulį, kurį jis turėtų atlikti 2023 m. „SpaceX“ kuriamu erdvėlaiviu. Interneto mados parduotuvę „Zozo“ įkūręs vienas turtingiausių Japonijos piliečių Y. Maezawa yra išpirkęs aštuonias vietas, kurias padovanos laimingiesiems atranką praėjusiems būsimiems astronautams.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad iki 2023 metų būsime daug kartų pasiekę orbitą su „Starship“ ir kad jis iki 2023 metų bus pakankamai saugus žmonių gabenimui. Tai atrodo labai perspektyvu“, – apie skrydžio planus sakė „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

00:43
07:42
00:52

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką