VVKD teigimu, navigacijos metu Lietuvoje bus eksploatuojama 384,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Nemune ir Kauno mariose navigaciniais ženklais bus paženklintas vandens kelių Kauno HE–Žemaitkiemis (83 km) ir Druskininkai–Liškiava (11 km) farvateris, ruožas Kauno HE–Rumšiškės (16 km) – šviečiančiais ženklais. Navigaciniais ženklais bus paženklintas ir laivybinis vandens kelias Nemune bei Kuršių mariose nuo Kauno iki Klaipėdos (281,9 km), o ruožas Smalininkai–Klaipėda (181,1 km) – šviečiančiais ženklais.
Nemune nuo Kauno iki Jurbarko bus siekiama palaikyti 1,20 m, o Nemune nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių – 1,50 m, Kuršių mariose – 2 m gylį.
Restoraną atidarys savaitgalį
Nerimi Vilniuje plaukiojančių laivų šeimininkai vasaros sezonui jau irgi pasiruošę. Savaitgalį darbą pradėti ketina ir pernai didžiulio populiarumo sulaukęs restoranas ant vandens šalia Baltojo tilto. Jo šeimininkas Aurelijus Kinas trečiadienio vidurdienį sakė remontuojąs restorano stogą.
„Planuojame penktadienį ar šeštadienį startuoti. Dedame stogą, ant vandens pastatėme Tibeto arbatinę. Paleisime ir „Švyturį“ – plaukiojantį restoraną. Jau išbandėme, pasitreniravome, viskas gerai su juo“, – pasakojo A.Kinas.
Šalia restorano prisišvartuoti turėtų ir keletas valčių-drakonų, kaip juos pavadino A.Kinas. Tai bus irklinės valtys, kurias galima bus išsinuomoti ir paplaukioti Nerimi. Pernai sezoną restoranas pradėjo tik birželio vidury.
„Ryga“ plaukios įprastai
Laivas „Ryga“ jau stovi šalia Karaliaus Mindaugo tilto ir kursuoja sau įprastu maršrutu – iki Valakampių aukštyn upe ir iki Geležinio Vilko tilto žemyn. Šio laivo šeimininkas Leonas Benetis teigė, kad anksti prasidėjęs sezonas leidžia susitvarkyti, tinkamai pasiruošti.
Bendrovė „Berta“, kuriai priklauso laivas „Ryga“, Vilniuje turi ir du mažesnius laivelius, taip pat plaukioja Galvės ežere ir Nemune.
Tačiau pirmiausia L.Benečio galvoje – pagerinti pramogas vilniečiams ir Vilniaus svečiams. Todėl jis siūlo ilginti Neries atkarpą, kuria gali plaukioti dideli laivai.
Dabar „Ryga“ plaukioja tarp Valakampių ir Geležinio Vilko tilto, nors seniai svajojama maršrutą pratęsti iki Lazdynų tilto. Žinoma, to padaryti per vieną vasarą ar net per vienerius metus nepavyktų, reikia ir Vilniaus miesto valdžios, Susisiekimo ministerijos pritarimo bei pagalbos.
„Mano supratimu, juk yra Vingio parkas, už jo ketinama statyti didelį prekybos centrą, kitoje Neries pusėje – parodų rūmai. Tad būtų galima plukdyti žmones į koncertus, iš koncertų, būtų įdomus maršrutas“, – kalbėjo L.Benetis.
Norint šią Neries dalį pritaikyti laivybai, darbo, anot L.Benečio, įdėti reikia tikrai daug – išvalyti dugną turbūt užtruktų ne vienerius metus. Daugiau kliūčių kaip ir nėra – senasis Žvėryno tiltas yra pakankamai aukštas, kad praplauktų laivai, tik po juo pakabinta skulptūra galbūt trukdytų.
Laivų Neryje daugėja, todėl ir plaukiojimo galimybės privalo gerėti. L.Benetis taip pat teigia esąs susirūpinęs technine vandens transporto priežiūra – juk pramoga ant vandens privalo būti ne tik maloni, bet ir saugi. Tam reikia infrastruktūros – kur laivus iškelti žiemai, kur remontuoti, vykdyti techninę priežiūrą.
