168 metrų ilgio, 26 metrų pločio sausakrūvis „Tanais Leader“, gavus Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos leidimą, trečiadienį, jau sutemus, sėkmingai įvestas į uostą. Bandomosios krovos metu į laivą iš naujojo terminalo sandėlio bus supilta apie 25 tūkst. tonų lietuviško eksportinio rapso.
Pirmojo laivo prišvartavimas prie prieplaukos – svarbus ir ilgai lauktas įvykis kompanijai „Bega“ bei žemės ūkio produkcijos eksportuotojams ir importuotojams, nes šis hidrotechninis statinys (krantinės 66a-67a) yra sudėtinė infrastruktūrinė kompanijos pastatyto universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo dalis.
Padidins krovą
Šis terminalas leis bendrovei savo krovą padidinti apie 2,5 mln. tonų per metus. Šiuo metu bendrovė per metus perkraudavo apie 4 mln. tonų krovinių. Terminalo dydis – 23 tūkstančiai kv. metrų, tokio pat dydžio yra Klaipėdos „Švyturio“ arena.
E.Gentvilas svarstė, kad kompanija neturi krovinių, kuriuos galėtų krauti per naująjį terminalą, dėl to neskuba jo įteisinti.
Generalinis statybos darbų rangovas buvo pati kompanija „Bega“, įvairius rangos darbus atliko Lietuvos ir Švedijos įmonės. Be statybos darbų, „Bega“ ant prieplaukos sumontavo mobilų laivų krautuvą, įsigijo galingiausią Klaipėdos uoste 124 tonų keliamosios galios greiferinį kraną „Liebherr 420“, savo lėšomis nutiesė geležinkelio atšakas, automobilių kelius ir kt. Bendros kompanijos investicijos į šį terminalą bei krovos įrangą ir technologijas, įskaitant žemės sklypo paruošimą statyboms (senų pastatų griovimą, tinklų iškėlimą bei naujų tiesimą), siekia apie 80 mln. Lt.
Direkcijos investicijos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu investavo 52 mln. Lt į prieplaukos statybą. Sutartis su rangovu „Josef Möbius Bau-GmbH“ buvo pasirašyta 2010 m. rugsėjo 2 dieną. Pagal sutartį, darbai turėjo būti baigti iki 2011 m. gruodžio 2 d., vėliau terminas buvo pratęstas iki šių metų iepos 2 d.
Prieš pradedant eksploatuoti prieplauką, didžiausią nerimą kompanijos „Bega“ vadovybei kelia gylis prie naujųjų krantinių, nes pastačius objektą, tačiau neišgilinus dugno prie jo akvatorijos, nebūtų galima priimti didelio tonažo „Panamax“ bei „Post Panamax“ tipo laivų, kokius yra planuojama iškrauti ar pakrauti naujajame terminale. Projektinis gylis prie pirso – 14 m (uosto kanalo gylis – 14,5 m).
Kompanija viliasi, kad pirsas, atitinkantis visus infrastruktūrinius parametrus, jau artimiausiu metu bus atiduotas eksploatacijai darbiniu režimu ir universalus žemės ūkio terminalas galės pradėti veikti visu pajėgumu.
Kilo konfliktas
Dėl šio projekto tarp kompanijos „Bega“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos susidarė įtampa. „Bega“ tikina negalinti pradėti dirbti, nes trūksta gylio prie krantinių, tad investicijos kol kas niekinės – didelių laivų priimti negali, o kreditą mokėti reikia. Uosto direkcija savo ruožtu tikino, kad prieplaukos statyba ir gylio užtikrinimas bei kaimyninių krantinių sutvarkymas yra visiškai atskiri projektai. E.Gentvilas svarstė, kad kompanija neturi krovinių, kuriuos galėtų krauti per naująjį terminalą, dėl to neskuba jo įteisinti. „Begos“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarkis patikino, kad krovinių bendrovė turi apsčiai, tačiau direkcija turi išspręsti minėtas problemas. Naujajame terminale bendrovė sukūrė apie šimtą naujų darbo vietų. Pasak A.Kuzmarskio, kol nebus tinkamo gylio, uostas praras didelius laivus, vadinasi, tonažas bus mažesnis, direkcija gaus mažiau rinkliavų, o šalies biudžetas – mažiau mokesčių.
A.Kuzmarkis vylėsi, kad uosto direkcija gyliu pasirūpins iki naujųjų metų.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Kompanijos „Bega“ teritorijoje pastatytas didžiulis terminalas ir nauja krantinė |
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Kompanijos „Bega“ teritorijoje pastatytas didžiulis terminalas ir nauja krantinė |
 |
