Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 16d. 07:00

Tramvajus Klaipėdoje: ar uostamiestis taps pionieriumi?

Tramvajus Nicoje
V.Mikaičio nuotr. / Tramvajai rieda ne vieno Europos miesto gatvėmis, ar jie grįš ir į Klaipėdos gatves?

Tramvajus Klaipėdoje – tiesti, ar ne? Kiek jis kainuotų ir kur galėtų driektis? Į tokius klausimus jau maždaug po metų turėtų būti atsakyta, mat Klaipėdos savivaldybė jau artimiausiu metu pasirašys sutartį su 400 tūkstančių eurų kainuosiančios galimybių studijos rengėjais. „Būtume pionieriai visoje Lietuvoje“, – sako Klaipėdos savivaldybės atstovas Ričardas Zulcas.

Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame praėjusiame amžiuje driekėsi tramvajaus bėgiai, nutiesti 1904 metais. Elektra varomas tramvajaus tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru, bei atskirais priemiesčiais.

Teigiama, kad 1934 metais vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Galiausiai likviduoti tramvajų nuspręsta dėl jo nusidėvėjimo bei lėšų nebuvimo jo atnaujinimui ir plėtrai.

Klaipėda laikoma idealiu miestu tramvajaus eismui, mat mieste driekiasi trys pagrindinės ilgos gatvės.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, įkvepiančiu pavyzdžiu atstatyti tramvajaus liniją Klaipėdai tapo Lenkijos miestas Olštynas. Dar 1960 metais jame buvusios tramvajaus linijos buvo išardytos, tačiau neseniai miestas nusprendė jas vėl atstatyti. Sistemos įdiegimas kainavo 120 mln. eurų.

„Turime įkvepiančią patirtį Lenkijoje, kur buvo reanimuotas tramvajus. Miestas nutarė jį susigrąžinti ir išgujo autobusus iš miesto centro. Tai patogi transporto priemonė laiko prasme kirsti miestą, socialiai patogi, nes žmonės gali įvažiuoti su ratuotomis priemonėmis – vaikų ir neįgaliųjų vežimėliais. Toks transportas sprendžia daug dalykų, susijęs su „žaliąja banga“, yra ekologinis. Tai iš esmės pakeistų senas transporto priemones, morališkai atgyvenusias į kokybiškesnes. Tai miestui didelė galimybė pakeisti visą viešojo transporto sistemą. Bet čia daug klausimų turi būti užduota ir atsakyta, tarp jų ir kiek jis galėtų kainuoti“, – 15min sakė R.Zulcas.

Kas laimėjo konkursą rengti šią galimybių studiją, kol nepasirašyta sutartis, neatskleidžiama. R.Zulco teigimu, rengėjams buvo iškelta sąlyga, kad būtų pasitelkiami partneriai, kurie jau yra įgyvendinę panašius projektus.

„Turi būti atlikta labai rimta studija, atlikti paskaičiavimai dėl apimties, etapiškumo, modelio įgyvendinimo. Tikimės stiprios komandos, kad klausimai visi būtų atsakyti ne formaliai, o iš esmės.

Čia daug dedamųjų – valdymo klausimai, santykiai su autobusų parkais, urbanistiniai klausimai, nes reiktų sankryžas pertvarkyti, finansavimo klausimai, eismo organizavimo klausimas. Mesta didelė suma, 400 tūkstančių eurų, studijos atlikimui, kad labai detaliai būtų atsakyta į visus klausimus. Šimtu procentų lėšas gavome iš Europos investicinio banko, ne daug kas pasinaudoja subsidija“, – sakė departamento direktorius.

Olštyne viešėjęs R.Zulcas teigė, jog šio miesto gyventojai prieš atnaujinant tramvajaus linijas buvo pasidaliję perpus – vieni palaikė, kiti ne, tačiau įgyvendinus projektą jį palaikančiųjų išaugo iki 70 procentų.

„Įvardintos naudos: iš pakraščių galima greitai pasiekti centrą, periferija buvo prijungta prie viešojo transporto sistemos, sutrumpėjo vykimo laikas, tramvajuose yra įrengtas bevielis interneto ryšys, neliko išmetamųjų dujų“, – vardijo R.Zulcas.

ES direktyvos kelia tikslą nuo 2030-ųjų miestų centruose atsisakyti transporto, naudojančio iškastinį kurą. Todėl tramvajus vertintinas kaip alternatyva.

Idėja skambėjo prieš kone 20 metų

Idėja nutiesti greitojo tramvajaus liniją Klaipėdoje pasigirdo 2001 metais, kai miesto Taryba patvirtino miesto plėtros strateginį planą.

2003 metais Vilniaus Gedimino technikos universitetas parengė visų rūšių Klaipėdos miesto transporto vystymo galimybių studiją. Mokslininkai siūlė Klaipėdoje nutiesti dvi tramvajaus linijas – jungiančią pietinius rajonus su geležinkelio stotimi bei besitęsiančią iki ligoninių komplekso.

2007 metais buvo parengtas projektas „Greitojo tramvajaus Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybėse įrengimas“. Jam pritarė ir Regiono plėtros taryba. Šio projekto rengėjai iškėlė idėją tiesti regioninę tramvajaus liniją, kuri driektųsi nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios. Tramvajumi kalbėta sujungti uostamiestį ir su Gargždais, Dreverna bei Kintais.

Prieš kelerius metus, 2013-iaisiais pristatytoje uostamiesčio ir viso pajūrio ateities vizijoje, kuri buvo pavadinta „Vakarų krantas“. Tuomet studijos rengėjai konstatavo, kad keleivių srautas tramvajumi būtų nepakankamas. Nuskambėjo ir investicijų reikalingumas. Studijos autorių teigimu, vienas kilometras tramvajaus linijos Klaipėda-Palanga atsieitų apie 15 mln. eurų. 30 km tarp Klaipėdos ir Palangos linija kainuotų apie 450 mln. eurų.

Panašu, kad tokių investicijų nereikėtų, tai rodo ir Olštyno miesto pavyzdys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką