Pasakos apie atsipirkimą
J.Zykus daug metų nesėkmingai bandė įgyvendinti metro projektą Vilniuje. Dar jis laimę bando pajūryje. Revoliuciją transporto sistemoje siūlantis projektuotojas tikina, kad metro Klaipėdai atsipirktų per 25-erius metus. Remiamasi Prancūzijos miesto Reno pavydžiu. Jo dydis – kone toks pat kaip Klaipėdos, o metro linija ten buvo pradėta eksploatuoti prieš 13 metų. Beje, tai vienas mažiausių pasaulio miestų, turinčių metropoliteną.
„Apskaičiuota, kad metro važiuoti yra 10 kartų pigiau, nei individualiu transportu. Tai rodo ne tik Reno, o ir Londono pavyzdys. Ten didžioji dalis viduriniosios klasės atstovų nė neturi automobilių. Pagrindinis susisiekimas mieste vyksta metro, o važiuojat į užmiestį naudojamasi taksi paslaugomis“, – pasakoja J.Zykus.
Lietuviškasis metro variantas, esą, galėtų susijungti ir užmiesčio teritorijas. Taip į vieną viešojo transporto sistemą įsijungtų Klaipėdos rajonas, Klaipėda, Kretinga ir Palanga, o uostamiesčiui nebereikėtų atlaikyti didžiulio į darbus iš priemiesčio atvažiuojančių gyventojų automobilių srauto.
Tačiau tokia išlaidas ir gamtą tausojanti metro idėja kainuoja milžiniškus pinigus. Apaskaičiuota, kad vienas kilometras metro trasos kainuoja 33 mln. eurų.
Metro Klaipėdai tinka labiau nei Vilniui?
Metro idėja siūlyta ir Vilniui. Klaipėdoje esą įgyvendinti ją būtų paprasčiau, nei sostinėje. Uostamiesčio gruntas skirtinguose ruožuose skiriasi – vakaruose labiau smėlingas, rytuose – daugiau molio.
Klaipėdoje įgyvendinti metro idėją dėl geografinės padėties būtų žymiai paprasčiau, nei sostinėje.
„Tačiau tai technologiškai nesudėtingai išsprendžiami klausimai, kaip ir aukštai esantis paviršinis uostamiesčio vanduo. Miestas ilgas, išsidėstęs tolygiame aukštyje, tad šių laikų technologijomis paviršinį vandenį galima lengvai pažeminti. Vilniuje – kitaip. Šis miestas turi daug daubų, daug slėnių, tad jame nutiesti metro liniją būtų žymiai sudėtingiau“, – galimybes vertino Klaipėdos gruntą tyrinėjęs geologas-inžinierius Saulius Gadeikis.
Nesudėtingai, mokslininko vertinimu, būtų galima išspręsti ir metro linijos susikirtimą su Danės upe. Šiame ruože S.Gadeikis siūlo tiesti tiltą ir taip išvengti žemės rausimo po upe, kur gruntas pastebimai minkštesnis.
Po žeme ir – į Neringą
Metro – ne vienintelis projektuotojo J.Zykaus siūlymas raustis po žeme. Revoliucinė idėja siūloma ir susisiekimui su Kuršių nerijos pusiasaliu. UNESCO ekspertams iškritikavus užmojį Neringą ir Klaipėdą sujungti tiltu, projektuotojas kaip mat pasiūlė tunelį. Dėl jo tiesimo UNESCO atstovai savo pozicijos nėra išsakę. O ir kainuotų jis trečdalių pigiau, nei tiltas – apie 15 mln. eurų.
Važiavimas tuneliu būtų mokamas – taip, kaip dabar tenka mokėti už persikėlimą keltu. Ši rinkliava atpirktų tunelio tiesimo darbus ir jau po dešimtmečio, manoma, jo valdytojams duotų pirmąjį pelną.
