Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 11d. 16:59

Už pusę milijono eurų Klaipėda sužinojo, kad tramvajaus jai nereikia

Tramvajus Nicoje
V.Mikaičio nuotr. / Tramvajaus idėja Klaipėdoje vis sklando ore, tačiau ar jis galiausiai bus atgaivintas, nežinia.

Pusę milijono eurų konsultantams už transporto studijos parengimą sumokėjusi Klaipėdos savivaldybė sužinojo, jog kadaise čia kursavęs tramvajus Klaipėdai netinkamas ir per brangus, kaip ir metro linija, o greitieji autobusai (BRT) kelionę sutrumpintų vos pora minučių. Klaipėdos tarybos kolegijoje pristatytą studiją išklausė vos saujelė politikų, galiausiai nubalsavę, jog uostamiestyje reikia plėtoti elektrinių autobusų tinklą.

Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame praėjusiame amžiuje driekėsi tramvajaus bėgiai, nutiesti 1904 metais. Elektra varomas tramvajaus tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru bei atskirais priemiesčiais. Jis veikė 30 metų.

Teigiama, kad 1934 metais vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Galiausiai likviduoti tramvajų nuspręsta dėl jo nusidėvėjimo bei lėšų stokos jo atnaujinimui ir plėtrai.

Klaipėda laikoma idealiu miestu tramvajaus eismui, mat mieste driekiasi trys pagrindinės ilgos gatvės.

Įkvepiančiu pavyzdžiu Klaipėda laiko Lenkijos miestą Olštyną. Dar 1960 metais jame buvusios tramvajaus linijos buvo išardytos, tačiau neseniai miestas nusprendė jas vėl atstatyti. Sistemos įdiegimas kainavo 120 mln. eurų. Tam miestas gavo paramą.

Vedama šios minties Klaipėdos savivaldybė prieš metus pasirašė sutartį „Perspektyvinio naujų viešojo transporto rūšių diegimo galimybių studijos, investicijų projekto bei viešojo ir privataus sektorių partnerystes dokumentų paketo parengimas“. Už tai sumokėta kone pusė milijono eurų. Tiesa, 461 tūkst. eurų šios studijos parengimui savivaldybė gavo iš Europos investicijų banko. Tačiau galiausiai politikai suka paprasčiausiu keliu – siūlo didinti elektrinių autobusų parką.

Tramvajus kainuotų 200 mln. eurų

Politikams pristatytoje studijoje rašoma, kad estakadines tramvajaus arba greitųjų BRT autobusų trasas galima rengti tik dalyje maršruto. Skaičiuojama, kad statybos darbų kaina siektų 270–310 mln. Eur.

Metro Klaipėdoje taip pat būtų galima įrengti tik dalyje trasos, kuri driektųsi iki stoties. Jo statyba gali atsieiti 465 mln. Eur, o ir traukiniai dar apie 40 mln. Eur.

Nagrinėdami tramvajaus ir greitųjų BRT autobusų alternatyvas rengėjai nustatė, jog greitųjų autobusų rodikliai yra žymiai geresni nei tramvajaus. Pasigirdo siūlymas rinktis du tokio transporto variantus – su naujomis eismo juostomis ir panaudojant esamas.

Naujų juostų variantas su operavimu miestui per 25 metus kainuotų 260 mln. eurų, o pritaikant esamas – 152 mln. eurų. Šis variantas, kaip sakė studijos rengėjai, yra geriausia alternatyva.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigia, jog nepaisant to, kad studija atrodo išsamus dokumentas, klausimas dėl jos rengimo buvo politinis sprendimas.

„Aišku, viešojo transporto ekspertai, specialistai, kurie Klaipėdos miestą puikiai pažįsta, tokią rekomendaciją galėjo pasakyti žymiai paprasčiau“, – sakė jis, pabrėždamas, jog jeigu per atitinkamą laikotarpį miestas nepanaudos 10 kartų didesnės sumos elektrinio transporto modernizavimui ir tobulinimui, gautą paramą reikės grąžinti.

Jeigu per atitinkamą laikotarpį miestas nepanaudos 10 kartų didesnės sumos elektrinio transporto modernizavimui ir tobulinimui, gautą paramą reikės grąžinti.

Atsižvelgiant į Europos direktyvas, nuo 2030 metų senamiesčiu galės riedėti tik elektrinis transportas. Miesto valdžia yra numačiusi įsigyti elektrinius autobusus. Tam, skaičiuojama, prireiks 21 mln. eurų.

G.Neniškis Kolegijos posėdyje teigė, jog reikia būti realistais, kad 100–200 mln. eurų tokiems ambicingiems projektams miestas neatras, o elektrinius autobusus dabar yra galimybė įsigyti pasinaudojant parama dar šiame paramos laikotarpyje.

Kolegijoje posėdžiavusi saujelė tarybos narių, nedalyvaujant nedarbingumą turinčiam merui Vytautui Grubliauskui, nusprendė nubalsuoti už elektrinių autobusų idėją ir vos vieno politiko persvara tokį sprendimą patvirtino.

Tarybos narė Alina Velykienė neslėpė pasipiktinimo, jog grupelė tarybos narių imasi formuoti miesto viešojo transporto ateitį.

Politikė teigė nepasisakiusi nei už, nei prieš tramvajų, tačiau, jos įsitikinimu, situacija yra itin jautri ir reikia gilesnių visų tarybos narių įžvalgų. Jos teigimu, galutinį sprendimą turi lemti ne tik kaina, bet ir patogus susisiekimas mieste.

Tiki, kad pinigų galima rasti

Buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, pasirašęs studijos rengimų sutartį, įsitikinęs, jog turėdama ambicingus tikslus Klaipėda irgi galėtų įgyvendinti šį projektą nepanaudodama savo biudžeto pinigų, o rasdama jų per projektus. Politikas sako, jog uostamiestis, kaip rodo studijos, formuoja savo kaip pramoninio miesto veidą, tad jam trūksta ambicijų imtis veržlių projektų.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas
A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas

Apie tramvajų Klaipėdoje atgarsių pasigirsta jau ne vieneri metai. Transporto studijos buvo rengtos ir anksčiau, pasisakyta ir apie galimybę mieste bei prieigose atgaivinti tramvajų.

S.Budinas pabrėžia, jog rengiant šią studiją nebuvo išleista miestiečių lėšų, tam savivaldybė paieškojo finansavimo šaltinių.

„Studijoje pristatyti keli variantai, pakankamai panašūs. Vienas jų –tramvajus, kitas – greitojo susisiekimo autobusai. Jie daugiausiai, kiek domėjausi, paplitę Pietų Amerikoje, Australijoje, Indonezijoje. Transporto priemonė panaši į dabartinius autobusus. Kalbant apie skirtumus ir privalumus, mano manymu, tramvajus gerokai pranašesnis“, – sako S.Budinas.

Jo teigimu, apsisprendimui itin reikšmingas ir šiuolaikinio, modernaus miesto įvaizdžio kūrimas. Tramvajus kainuotų brangiau, tačiau S.Budinas įsitikinęs, jog „smarkiai padirbėjus šiais klausimais“ galima rasti finansavimo šaltinių, o kaip vienas pavyzdžių minėtas Lenkijos miestas Olštynas. Jame projektas kainavo 120 mln. eurų, 85 proc. buvo finansuoti iš europinių fondų.

Kalbant apie skirtumus ir privalumus, mano manymu, tramvajus gerokai pranašesnis, – sako S.Budinas.

„Svarbiausia kiekvieno miesto vystymęsi – jei priėmei sprendimą, judėti link jo įgyvendinimo, o ne kas kadenciją kaitalioti kryptį ir pradėti iš naujo“, – įsitikinęs buvęs administracijos direktorius.

Jo teigimu, studija buvo reikalinga, joje atliktas viso viešojo transporto Klaipėdos mieste paskaičiavimas, galimybės bei srautai.

S.Budinas priminė ir Klaipėdos „Mėlynojo proveržio“ strategiją, kurioje vienas iškeltų tikslų gyventojų skaičių padidinti 40 tūkstančių. Įvertindamas tai miestas turi spręsti ir transporto sistemos klausimą, siekti, kad transportas būtų tvarus ir nevienadienis.

„Manau, kad tarybos nariai įsigilins į šitą problemą, situaciją, ir priims šiuolaikiškus sprendimus, siekdami turėti modernų, inovatyvų, išsiskiriantį iš visų transportą“, – sakė tarybos narys, pabrėždamas, jog statistika rodo, kad įdiegus naujas transporto priemones apie penktadaliu pagausėja ir jų vartotojų. Tramvajus, kaip tyli, netrūkčiojanti judant, nevibruojanti, nesukelianti triukšmo akmeniniame senamiesčio grindinyje transporto priemonė, anot politiko, turi daug privalumų.

Komentarai: 48

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką