„Diplomatiškos kalbos Seime ir Vyriausybėje apie tai, kad galbūt tokiu būdu bus pažabota šešėlinė degalų rinka, virto tikru inkvizicijos laužu Lietuvos vežėjams. Užteko naftos prekeiviams pašnibždėti į ausį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui bei keliems komiteto nariams, kad vežėjai įveža didelius kiekius degalų savo bakuose, tuojau pat pasišauta įvesti drastiškus ribojimus transporto įmonėms. Vienpusiais skaičiavimais pagrįsti pasiūlymai nukeliavo į Vyriausybę, Finansų ministeriją ir kitas institucijas, o mes visiškai nepagrįstai buvome sutapatinti su šešėlinės ekonomikos dalyviais“, – kreipimesi rašo vežėjų organizacijų atstovai.
Jie atkreipia dėmesį, kad degalai yra tarsi žaliava, būtina sėkmingai transporto verslo veiklai.
Net baisiausiame sapne nesapnavome, kad mus ims skriausti gimtosios šalies Vyriausybė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
„Krovinius gabenantis vežėjas yra suinteresuotas, kad pigesniais degalais iš Rytų šalių pripildytas vilkikas įveiktų kuo didesnį atstumą veždamas krovinį į Europą ir kuo vėliau tektų pildyti bakus brangiais degalais Senajame Žemyne. Tad jokiu būdu jis neleis, kad bent lašas pigesnio kuro dingtų ar būtų nupiltas pakeliui. Transporto įmonių savininkai diegia sudėtingą vilkikų sekimo įrangą, degalų lygio matuoklius, įmonėse vykdoma griežta kuro kontrolė. Nuo to priklauso ir Lietuvos vežėjų konkurencingumas, kurį padidina galimybė įvairiose šalyse įsigyti degalų mažesnėmis kainomis ir susigrąžinti svečiose valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Tai didina galimybes išlikti sunkioje kovoje dėl tarptautinių rinkų“, – rašoma kreipimesi.
Vežėjai pabrėžia, kad, statistikos departamento duomenimis, kelių transporto sektorius sukuria didelę Lietuvos BVP dalį ir į šalies biudžetą įvairių mokesčių pavidalu kasmet suneša milijardus litų.
„Ignoruojamas faktas, kad kasdien šį darbą atlieka daugiau kaip 60 tūkst. vairuotojų ir dešimtys tūkstančių kitų darbuotojų. Negi tokios didelės dalies darbingų, mokesčius mokančių piliečių likimas vienu politikų kirčiu bus suluošintas, tenkinant siaurus naftos prekeivių interesus? Kokia dalis jų po tokio sprendimo atsidurs darbo biržoje, tapdami finansine našta valstybei?“ – premjero klausia vežėjų atstovai.
Ignoruojamas faktas, kad kasdien šį darbą atlieka daugiau kaip 60 tūkst. vairuotojų ir dešimtys tūkstančių kitų darbuotojų.
Ribojimai degalams esą atsilieps tranzito srautams ir vežėjų galimybėms konkuruoti su Rusijos, Baltarusijos ir kitų, pilnais bakais į Lietuvą pagal dvišales sutartis galinčių įvažiuoti valstybių, vežėjais.
„Mes negalime sutikti su tuo, jog priimdama minėtus degalų įvežimo apribojimus Vyriausybė mus pasmerktų ilgoms ir kankinančioms patikroms pasienyje, o mūsų konkurentai iš Rytų pro šalį švilptų su pilnais bakais degalų, nelaukdami eilėje kol į baką matavimo liniuotę įmerks muitininkas. Jau esame įpratę, kad sankcijų ir diskriminacinių priemonių prieš mus imasi Rusijos muitinė, tačiau net baisiausiame sapne nesapnavome, kad mus ims skriausti gimtosios šalies Vyriausybė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Ar politikai, pasiūlę ir priėmę tokį vežėjus diskriminuojantį sprendimą, yra pasirengę prisiimti asmeninę atsakomybę už galimą žalą valstybei ir verslui?“ – teiraujasi vežėjai.
Atvirą kreipimąsi pasirašo Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos tarybos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius ir Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Žilius.
