Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, įgyvendinus projektą „Via Baltica“ tikimasi nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judrumą, gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnį Baltijos jūros regioninę plėtrą, mažinti automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, pagerinti transporto paslaugų kokybę sutrumpinant vežimo laiką, padidinant keleivių, krovinių srautą, padidinti saugumą įrengiant skirtingų lygių sankryžas ir įdiegiant intelektualines transporto sistemas.
Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektu (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) siekiama sudaryti galimybes didinti šio koridoriaus, taip pat visos šalies konkurencingumą regiono ir pasaulinėse rinkose, skatinti kompleksišką objektų plėtrą ir sudaryti patrauklias sąlygas investicijoms.
Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad Rytų–Vakarų transporto koridorius yra regioninis projektas, kuris papildo svarbiausias tarptautines transporto ir logistikos grandines. „Prijungus šį koridorių prie transsibiro magistralės (Rusija), jau yra suformuota sausumos kelio alternatyva krovininiam transportui tarp Azijos ir Europos. Tai patvirtina 2011 metais pradėjęs savo veiklą šaudyklinis konteinerinis traukinys „Saulė“ (Vakarų Europa–Kinija), šaudyklinis konteinerinis traukinys „Merkurijus“ (Kaliningradas–Klaipėda–Maskva) ir šaudyklinis konteinerinis traukinys „Vikingas“. Be to, Rytų–Vakarų transporto koridorius sukūrė sausumos kelią tarp Europos ir Azijos, aplenkiant Rusijos teritoriją“, – teigiama dokumente.
Įgyvendinant „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą ir Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bus vykdomos pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.
