„Vieningas Kaunas“ prie Kauno tunelio surengė karnavalą, kuris turi išgelbėti Vilniaus kabinetuose stringančią europinę vėžę

Netoli Kauno geležinkelio tunelio, Tunelio gatvėje organizacijos „Vieningas Kaunas” nariai persiregę tarupkario Lietuvos keleiviais suvaidino sceną apie, pasak jų, stabdomą naudingą Baltijos šalims projektą.

„Rail Baltica 2“ partneriai ir Europos komisija aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad kategoriška Lietuvos pozicija dėl vėžės atšakos į Vilnių gali visiškai sužlugdyti projektą. Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovai savo pozicijos nekeičia ir toliau, o derybos dėl europinės vėžės įgyvendinimo nejuda iš mirties taško“, – tvirtino “Vieningo Kauno“ direktorius ir Kauno tarybos narys Povilas Mačiulis.

Persirengę organizacijos narių būrelis vaidno laukiančius traukinio iš Berlyno keleivius. Prieš įsivaizduojamą atvykstantį traukinį iššoko Lietuvos biurokrato personažas. Susivieniję laukiantys traukinio kauniečiai surengė su biurokratu virvės tempimo varžybas. Valdininkas buvo nugalėtas ir supančiotas virve.

Persirengę organizacijos narių būrelis vaidno laukiančius traukinio iš Berlyno keleivius. 

Akciją stebėjęs susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus patarėjas Gediminas Petrauskas sakė, kad tokia baimė yra nepgrįsta. „Nesąmonė, kad gali žlugti europinės vėžės projektas, ypač dabar, po Vladimiro Putino veiksmų Kryme. Juk geležinkeliai svarbus objektas, tai sakė ir Vladimiras Leninas. Vėžė jau kitų metų pabaigoje bus nutiesta iki Kauno Palemono mikrorajono. Nesvarbu, kaip ji eis toliau. Europiečiai nubraižę ir variantus, kai vėžė eina ir į Vilnių, ir į Klaipėdą. Gerai, kad tokia vėžė eis ir į Vilnių“, – aiškino V.Leniną mėgstantis G.Petrauskas.

Kauno vicemeras, socialdemokratas Vasilijus Popovas irgi kalbėjo, kad projektas nesužlugs. „Kuo bus didesnis geležinkelio tinklas, tuo geriau Baltijos šalimsi. Bet tai ne savivaldybės reikalas, o valstybės“, – sakė jis.

Europinės vėžės geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

Lietuva siekia prie „Rail Baltica“ prijungti Vilnių. Tam tektų tiesti apie 100 km ilgio geležinkelio atšaką nuo Kauno iki Vilniaus arba keisti visos vėžės trasą.