„Pagrindinis veiksnys, kuris leidžia daryti drąsią prielaidą, kad euro zonos skolų krizė parodė viską, ką blogiausia jau galėjo parodyti, yra būtent ECB sprendimas teikti trijų metų likvidumo paskolas Europos bankams. Tiek gruodžio mėnesį paskolinti 490 mlrd. eurų, tiek vakar paskolinti papildomi 530 mlrd. eurų iš esmės sprendžia tą problemą“, – sakė ekonomistas.
Papildoma trilijono eurų injekcija Europos bankas reiškia itin daug. Palyginti, pernai per visus metus ECB į apyvartą išleido 1,5 trilijono eurų, tuo metu trilijonas eurų buvo paskolintas bankams vos per du mėnesius labai palankiomis sąlygomis.
„Iš esmės vyksta naujos ir labai reikšmingos likvidumo didinimo priemonės ir vienu šūviu ECB nušauna du zuikius. Visų pirma yra išsprendžiama Europos bankų likvidumo problema, nes praėjusių metų pabaigoje jau buvo kredito krizės požymių, kai bankai nebeskolino, mažino paskolų portfelius, nenorėjo finansuoti verslo ir gyventojų“, – sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad pastarosios pigios ir neribotos ECB paskolos suteikia bankams galimybę toliau finansuoti verslą ir gyventojus ir užkirsti kelią gilesnei recesijai.
„Bankai dalį tų pinigų nukreipė būtent į valstybių vertybinius popierius. Tai jeigu pernai buvo didžiulė įtampa ir auganti skolinimosi kaina periferinėms valstybėms, tai šiemet po tų likvidumo paskolų kaina labai sumažėjo. Italija ir Ispanija praėjusių metų pabaigoje dvejų metų trukmės skolos vertybinius popierius platindavo už palūkanas, artimas 7 proc. Ir vakar Italija sugebėjo išplatinti didelę labai obligacijų emisiją už du procentus metines palūkanas“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo Nerijus Mačiulis.
