Toks terminas buvo nustatytas Prancūzijos ir Belgijos vyriausybėms derantis dėl pirmojo krizės sužlugdyto banko – prancūzų ir belgų „Dexia“ – uždarymo, ir Prancūzijos bei Vokietijos lyderiams sekmadienį susitinkant įveikti nesutarimų dėl to, kaip reikėtų organizuoti naujus finansinės pagalbos etapus.
ES lyderiai spalio 17–18 dienomis susitikę Briuselyje turės susitarti dėl planų, kaip spręsti kreditų krizę, kurią sukėlė nuogąstavimai dėl galimo Graikijos nemokumo, tuo pačiu metu neleisdami susidaryti situacijai, kai valstybės pagalba teikiama visiems ir nemokamai.
Šiuo tikslu Europos Komisija „artimiausiomis dienomis“ pasiūlys ES narėms atitinkamas gaires.
Po stipraus paramos signalo, kurį šią savaitę pasiuntė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vienas šaltinis ES sakė, kad pirmadienį Europos Komisija patvirtins naujo valstybės pagalbos etapo taisykles.
Po to ES vyriausybės iki dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo Briuselyje turės vieną savaitę savo planams drauge su Londone įsikūrusia Europos bankininkystės administracija (EBA) parengti.
EBA bando apskaičiuoti, kiek reikia Europos bankininkystės sektoriui stabilizuoti. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė, jog tai turėtų būti maždaug 100-200 mlrd. eurų suma.
Tikimasi, kad per sekmadienio derybas Berlyne A.Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasieks susitarimą dėl to, kaip paramstyti bankų sąskaitas – ar naudojant valstybės pinigus nacionaliniu lygiu, kaip buvo kilus 2008 metų JAV kreditų krizei, ar naudojant euro zonos finansavimą.
„Būtina, kad Europos lygiu būtų koordinacija dėl ... trijų dalykų – reikiamo kapitalo kiekio, grafiko, pagal kurį šis kapitalo lygis būtų pasiektas, ir įrankių tam padaryti“, – penktadienį pažymėjo Prancūzijos finansų ministerija.
Spauda penktadienio vakarą pranešė, kad Belgijos federalinė vyriausybė pasiekė susitarimą su regionais, kurie ir patys yra „Dexia“ akcininkai, dėl plano „keleriems metams“ nacionalizuoti „Dexia“ belgiškąsias operacijas.
