Graikija, Ispanija, Didžioji Britanija tik neseniai griebėsi išlaidų mažinimų. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje tai jau prasidėjo seniai, rašoma „Financial Times.“ Įtakingas leidinys pateikia tai įrodančius skaičius – Estijoje 2010 metų biudžeto sumažinimas siekia 9,3 proc. BVP, Latvijoje – 6 proc., Lietuvoje – 7,3 proc.
Palyginimui – Didžioji Britanija planuoja sumažinti biudžetą 8 proc. BVP tik penkių metų bėgyje.
Tiems politikams Europoje, kurie mano, kad biudžetų mažinimas yra vienintelė išeitis iš krizės, Baltijos šalys atrodo kaip puikus pavyzdys. „Financial Times“ cituoja Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarimą, kad taupyti reikia pradėti kaip įmanoma anksčiau, kol situacija dar labiau nepablogėjo.
Tuo tarpu „Capital Economics“ analitikas leidiniui teigė, kad svarbu, jog valstybės taupymas nesutaptų su laikotarpiu, kuomet smarkiai taupyti stengiasi ir privatus sektorius – tuomet bet kokia veikla gali smarkiai sumažėti, padidėti nedarbas.
Tiesa, leidinys pastebi, kad priemonių, kurių buvo griebtasi, neužteko – kaip pavyzdys pateikiama Latvija, kurioje ekonomika krito net 18 proc.
Šiuo metu, leidinio ekspertų nuomone, ekonomika regione stabilizavosi, tačiau daugeliui žmonių krizė tęsiasi – atlyginimai smarkiai sumažėję, nedarbas išaugęs. Latvijoje be darbo – kas penktas darbingas žmogus.
„Financial Times“ Baltijos šalių stiprų siekį taupyti aiškina ir tuo, kad jos turi papildomą motyvaciją – jos nori įstoti į euro zoną, o tam reikia, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc.
