Tam, kad sukurtų milžiniškos globalios sistemos vaizdą, ekspertai analizavo didžiulį duomenų kiekį, rašoma leidinyje „New Scientist“.
„Realybė yra tokia sudėtinga, kad mes turime atsisakyti dogmų – nesvarbu, kokios jos būtų, konspiracijos teorijos ar laisvosios rinkos teorijos. Mūsų analizė paremta realiais duomenimis“, – sakė šveicarų mokslininkas Jamesas Glattfelderis.
Jau anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad didžiąją „ekonominio pyrago“ dalį atsiriekia palyginus nedidelė grupė kompanijų ir bankų, o kitoms lieka tik trupiniai. Dabar mokslininkai žengė dar toliau, pabandę atsekti didžiausių kompanijų tarpusavio ryšius bei tai, kaip jos veikia per dukterines bendroves.
Iš 37 mln. kompanijų ir investuotojų visame pasaulyje mokslininkai atrinko 43 060 tarptautinių bendrovių, ir nustatė jų tarpusavio ryšius per valdomas akcijas.
Buvo nustatytas 1318 bendrovių branduolys, kuris susijęs įvairias ryšiais: fondų valdymu, pelno pasidalijimu ir kitais. Kiekviena iš šių 1318 milžiniškų bedrovių buvo susijusi su dviem ar daugiau kitų įmonių (vidutiniškai kiekviena susijusi su 20 kitų bendrovių).
Ir nors oficialios šių bedrovių pajamos siekia 20 proc. pasaulio pajamų, kartu su savo dukterinėmis įmonėmis jos valdo apie 60 proc. pasaulio ekonomikos.
Toliau tirdami šių įmonių veiklą mokslininkai nustatė 147 tarpusavyje susijusias bendroves, kurios valdo apie 40 proc. pasaulio ekonomikos. „Mažiau nei 1 proc. kompanijų pajėgia valdyti apie 40 proc. pasaulio pajamų“, – sakė J.Glattfelderis. Didžioji dalis jų – finansinės institucijos.
Didžiausių įmonių, tarpusavio ryšiais susijusių su kitomis bendrovėmis, dešimtukas: „Barclays plc“,
„Capital Group Companies Inc“, „FMR Corporation“, „AXA“, „State Street Corporation“, „JP Morgan Chase & Co“, „Legal & General Group plc“, „Vanguard Group Inc“, „UBS AG“, „Merrill Lynch & Co Inc“.
Ciuricho mokslininkai teigia, kad kompanijų koncentracija pati savaime nėra nei gera, nei bloga, tačiau tai kelia pavojų stabilumui, mat jeigu viena kompanija susiduria su sunkumais, šios problemos ima smarkiai plisti.
Amerikiečių mokslininkas George'as Sugihara, anksčiau konsultavęs „Deutsche Bank“, teigia, kad toks kompanijų vienijimasis nebūtinai reiškia konspiracijų teorijų įgyvendinimą ir norą valdyti pasaulį – anot tyrinėtojo, tokios struktūros yra būdingos gamtai.
Ciuricho mokslininkų teigimu, esminis klausimas – kiek šis tinklas realiai įtakoja pasaulio politiką. Londono universiteto profesorius Johnas Driffillas teigia, kad 147 kompanijos – per daug, kad galėtų veikti išvien. Tuo tarpu kitas mokslininkas Danas Braha teigia, kad šios bendrovės konkuruoja rinkoje, tačiau veikia išvien dėl bendrų interesų. Pasipriešinimas pokyčiams šioje struktūroje yra vienas iš tokių bendrų interesų.
