Latvijos žiniasklaida praneša, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad banke konstatuotas lėšų trūkumas. Apie šią situaciją buvo pranešta ir Latvijos generalinei prokuratūrai.
Nušalinus „Latvijas Krajbanka“ vadovybę, laikinaisiais banko vadovais paskirta FKRK įgaliotų asmenų grupė, kuriai vadovaus komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis.
Latvijos vyriausybė antradienį ketina išklausyti FKRK informaciją dėl padėties „Latvijas Krajbanka“ ir „Snoro“ bankuose.
„Finansų ir kapitalo rinkos komisija vyriausybės posėdžio uždarojoje dalyje paskelbs naujausią informaciją apie įvykių raidą tiek dėl paties Snoro, tiek ir dėl Latvijas Krajbanka. Išklausius šią nuomonę, bus padarytos tolesnės išvados“, – žiniasklaidos atstovams sakė V.Dombrovskis.
„Latvijas Krajbanka“ bankas buvo įkurtas 1924 metais.
2005 metais Lietuvos komercinis bankas „Snoras“ įsigijo 83,01 proc. akcijų ir tapo pagrindiniu akcininku.
Šiuo metu „Snoras“ valdo daugiau kaip 60 proc. banko „Latvijas Krajbanka“ akcijų.
15min.lt primena, kad atsižvelgdama į „Snoro“ finansinę būklę ir galimus finansinius nusikaltimus, Vyriausybė lapkričio 16 d. visuomenės poreikiams perėmė banko „Snoras“ akcijas.
Žengti tokį žingsnį Vyriausybei rekomendavo Lietuvos bankas, kuris konstatavo, kad „Snoro“ turtas gali būti mažesnis nei jo įsipareigojimai. Prokuratūra savo ruožtu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos banko pateiktos informacijos.
Visas naujienas apie „Snoro“ nacionalizavimą rasite paspaudę čia.
Papildyta 9.25 val. Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas Martinas Bičevskis Latvijos dienraščiui „Diena“ sakė, kad „Krajbanka“ valdybos nušalinimas nesukels Latvijos bankų „domino efekto“. Kitaip tariant, krizės ir bankų bankrotų grandinės nebus.
Latvijos „Krajbanka“ yra sąlygiškai nedidelis rinkos dalyvis – jis yra tik aštuntas pagal dydį. Tačiau, kaip ir Lietuvoje „Snoras“, jis buvo vienintelis bankas daugeliui pensijinio amžiaus žmonių.
M.Bičevskis ramina, kad indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti, todėl žmonių pinigai niekur nedings. Deja, kaip ir „Snoro“ atveju, daugelis pensininkų negali gauti savo pensijų. Todėl Vyriausybė tarsis, ką daryti, kad labiausiai pažeidžiama žmonių grupė nenukentėtų.
Papildyta 10.15 val. Kaip pranešė Rygos meras N.Ušakovas, ši įstaiga „Krajbanka“ sąskaitoje saugojo apie 10 mln. latų (beveik 50 mln. litų). Prieš keletą dienų savivaldybė bandė šiuos pinigus atsiimti, tačiau bergždžiai. Miesto vadovai biudžeto pinigus laikė skirtinguose komerciniuose bankuose. O ši, kol kas užšaldyta suma buvo skirta miesto valdybos veiklai finansuoti.
Papildyta 13.15 val. Kaip ir lietuviškojo „Snoro“ atveju, nustatyta, kad iš „Latvijas Krajbanka“ buvo staigiai pervesta didelė pinigų suma – apie kelias dešimtis milijonų latų. Generalinės prokuratūros atstovė Laura Pakalnė patvirtino, kad iškelta byla pagal baudžiamojo kodekso straipsnį „Piktnaudžiavimas turtu pasipelnijimo tikslais“. Už tai gresia iki 5 metų laisvės atėmimo.
Papildyta 14.15 val. Teisėsauga praneša, kad, tiriant didelės pinigų sumos dingimą, suimta visa „Krajbanka“ valdyba su prezidentu Ivaru Priedičiu priešakyje.
Papildyta 15.35 val. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos taryba (FKRK) informavo, kad nuo trečiadienio „Krajbanka“ operacijos bus iš dalies atnaujintos. Gyventojai galės per dieną pasiimti po 50 latų.
Papildyta 20.49 val. Suskaičiavus „Krajbanka“ aktyvus, pasigesta 100 mln. latų. Tokius skaičius pateikė Latvijos policijos vadovas Ints Kuzis. Tai pat sprendžiama, ar skelbti tarptautinę bankininko Vladimiro Antonovo paiešką.
Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos tarybos (FKRK) atstovė Irena Krumanė pareiškė, kad trūkstamos lėšos yra įkeistos trečiųjų asmenų naudai. Komisija nebuvo informuota nei apie užstatą, nei apie įkeitimą, nei apie asmenis, kuriems įkeistas turtas. Todėl banko likvidumo duomenys ir nerodė, kad gali kilti problemų.
Pasak I.Krumanės, į šį reikalą yra įsipainioję penki bankai ir trys valstybės.
FKRK atstovė sako, kad šiuo metu komisija net nesvarsto „Krajbanka“ gelbėjimo klausimo, nes laukia Lietuvos sprendimo dėl „Snoro“.
