N.Sarkozy sakė, kad jį įtikino G.Papandrėjaus pažadas sumažinti Graikijos valstybės skolą ir biudžeto deficitą, taip pat nurodė, jog ateinančią savaitę asmeniškai vyks į Vokietiją ir ragins įgyvendinti planus, kurie padėtų nuraminti rinkas.
„Negalima leisti Graikijai žlugti – dėl moralinių ir ekonominių priežasčių“, – pabrėžė N.Sarkozy. Jis pridūrė esantis įsitikinęs, kad Atėnai „visiškai pasiryžę“ įgyvendinti savo pažadus sumažinti biudžeto deficitą.
Prancūzijos lyderis sakė artimiausiomis dienomis susitiksiantis su Vokietijos kanclere Angela Merkel „aptarti būdų ir priemonių spartinti euro zonos ekonomikos integraciją“.
Jis sakė taip pat raginsiąs kuo greičiau pervesti Graikijai anksčiau sutartos Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos eilinę išmoką, nors kai kurios euro zonos narės nerimauja, kad Atėnai delsia susiveržti diržus.
Tuo tarpu G.Papandrėjus pakartojo esantis pasiryžęs „atlikti reikiamus pakeitimus – mes aukojamės ir įgyvendinsime savo prisiimtų sprendimų dalį“.
„Norime pakeisti Graikiją ir padaryti ją konkurencinga, socialiai teisinga ir skaidria šalimi“, – premjeras sakė žurnalistams.
Graikijos lyderis susitiko su N.Sarkozy Eliziejaus rūmuose kitą dieną po to, kai Vokietijos įstatymų leidėjai metė gelbėjimosi ratą skolų prislėgtai euro zonai, pritarę planui sustiprinti 440 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo fondą.
Austrija penktadienį taip pat tapo 14-ąja iš 17 euro zonos šalių, pritarusia šiam planui, o Europos Komisija paragino dvejojančią Slovakiją pasekti daugumos pavyzdžiu.
Prancūzijos indėlis išplėstame Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF) bus vienas iš didžiausių, o jos bankai yra smarkiai priklausomi nuo Graikijos valstybės skolos ir kitų krizės ištiktų euro zonos narių – Italijos, Ispanijos ir Portugalijos.
Prancūzija stengiasi ne vien užtikrinti euro zonos stabilumą, bet ir apsaugoti savo bankus, kurie yra daug paskolinę rizikingoms Viduržemio jūros regiono šalims ir stokoja apyvartinių lėšų.
Tuo tarpu Atėnuose ES, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF pareigūnai atlieka auditą, siekiant nuspręsti, ar Graikijai galima pervesti gyvybiškai svarbią 8 mlrd. eurų paskolos dalį.
Trys mažosios euro zonos šalys dar nėra pritarusios EFSF išplėtimui, o Graikija laukia, kada jai bus išmokėta dalis paskolos, dėl kurios buvo sutarta šių metų gegužę, kad Atėnų vyriausybė nepristigtų pinigų ir nebūtų priversta skelbti valstybės nemokumo.
Ar bus pervesta ši suma, priklausys nuo skolintojų trijulės – ES, ECB ir TVF – kurios atstovai ketvirtadienį ėmėsi tikrinti Graikijos vyriausybės sąskaitų knygas, siekdami įsitikinti, kad G.Papandrėjaus griežti taupymo planai yra tinkamai įgyvendinami.
