„Spalio mėnesį Latvijos rinkėjai balsavo už ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio koaliciją, nors jo Vyriausybė 2009 metais smarkiai apkarpė išmokas bei atlyginimus ir paskatino nedarbo lygio augimą. Negi tai reiškia, kad ekonominės priemonės buvo ne tik efektyvios, bet ir sulaukė visuomenės palaikymo? Negi tai reiškia, kad Latvijos pavyzdžiu turėtų sekti Graikija, Airija ir Ispanija?“ – klausia straipsnio autoriai Michaelas Hudsonas ir Jefrey Sommersas.
Tačiau jie pabrėžia, kad Latvijoje, priešingai nei kitose Europos šalyse, nėra stiprių profesinių sąjungų, kurios paskatintų tokiais valdžios veiksmais pasipiktinusias minias išeiti į gatves. Be to, M.Hudsono ir J.Sommerso teigimu, Vakarai, pamėginę taikyti Latvijos patirtį, sulauktų pernelyg didelio pasipriešinimo.
„2009-ųjų ekonomikos krizė ir privertė išeiti į gatves apolitiškus Latvijos gyventojus, tačiau netrukus dauguma jų rado patį lengviausią pasipriešinimo būdą ir tiesiog emigravo iš šalies. Taigi po neoliberalių taupymo priemonių demografiniai nuostoliai viršijo 1940-ųjų Stalino trėmimų sukeltus nuostolius, nors šįkart ir nežuvo žmonių“, – rašo M.Hudsonas ir J.Sommersas.
Jie skaičiuoja, kad daugiau nei 12 proc. latvių (ir dar didesnis procentas darbo jėgos) šiuo metu gyvena užsienyje. Vaikai liko be tėvų, o gimstamumas ir santuokų skaičius mažėja, todėl demografai kelia klausimą, kaip išgyvens maža šalis.
„Ar Graikija, Airija, Ispanija ir Portugalija supranta, iš ko joms siūloma imti pavyzdį? Kokią dozę latviškų vaistų jos ketina suvartoti? Kur emigruos jų gyventojai, jei ekonomikos smuks, o nedarbo lygis išaugs?“ – klausia autoriai.
