Vengrijos vyriausybės vadovo teigimu, lietuviai „net nežino, kokie jie sėkmingi“, kad turi ekonominę laisvę – jis pažymėjo, kad Lietuvos skola yra mažesnė nei 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Vengrijoje ji viršija 70 proc.
„Mes irgi norėtume turėti tokį ekonomikos augimą, kokį jūs pasiekėte. Bet mes, deja, kovojame kol kas su recesija. Labai norėtume, kad mūsų valstybės skola būtų tokia, kokia jūsų“, – žurnalistams sakė V.Orbanas.
„Kiekvienas žmogus gyvena savo odoje ir iš ten žiūri į pasaulį. Dėl to, manau, kad lietuviai net nežino, kokie jie sėkmingi. Lietuviai yra laisvi. Ir jiems labai sunku įsivaizduoti likimą žmonių, kurie nėra laisvi ekonomiškai“, – bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo Vengrijos ministras pirmininkas.
V.Orbanas taip pat sakė manantis, kad Vengrijai būtų naudingas toks „ramus požiūris“, kokį demonstruoja Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
„Galbūt tas būdas kaip jūsų premjero yra sėkmingesnis būdas. Manau, kad mes turime iš šito pasimokyti ir ateityje bandysime perimti išmoktus dalykus“, sakė V.Orbanas.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas pernai augo 6 proc., šiemet turėtų siekti apie 2,5 proc. Vengrijoje ekonomika praėjusiais metais paaugo mažiau nei dviem procentais, o 2012-aisiais numatoma recesija.
Prieš dvejus metus suformuota Vengrijos premjero V.Orbano vyriausybė parlamente turi tvirtą dviejų trečdalių daugumą, ir jai ilgą laiką pavyko išvengti didelių ekonominių sunkumų, netaikant ir griežtų taupymo priemonių.
Vyriausybė, užuot smarkiai apkarpiusi išlaidas, ėmėsi priemonių didinti įplaukas, apmokestindama finansų, energetikos, telekomunikacijų sektorius, iš naujo nacionalizuoti privatūs pensijų fondai. Vis dėlto, euro zonoje kritus paklausai Vengrijos ekonomika ėmė smukti.
Dėl krizės V.Orbanas ne kartą kaltino Europos Sąjungos (ES) institucijas, o šios jį smerkė dėl įstatymų, kurie, kritikų teigimu, varžo žiniasklaidos ir centrinio banko nepriklausomybę.
Kitokias Lietuvos ir Vengrijos ekonomikos priemones V.Orbanas aiškino skirtinga padėtimi, tačiau sakė tikįs, kad Vengrijai pavyks pasekti Lietuvos pavyzdžiu suvaldant skolą.
„Akivaizdu, kad šalyse, kur valstybės skola 38 proc. ir kur ji siekia 77 proc., ekonominės priemonės turi būti skirtingos. Nors yra nesutapimų tarp mūsų šalių, esame įsitikinę, kad bendradarbiavimas yra labai reikšmingas ir svarbus klausimas“, – sakė V.Orbanas.
„Jeigu Dievas mums leis dirbti dar vienerius – dvejus metus Vengrijoje, norėtume prisijungti prie tokių šalių, kur valstybės skola tokia žema kaip Lietuvoje“, – kalbėjo V.Orbanas.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos premjeras A.Kubilius, kuris sakė, kad kiekviena šalis turi savo ypatybių, ir pagal jas renkasi ekonomikos politiką.
„Visos šalys turi skirtingas problemas ir todėl turi rinktis tokį kelią, kuris padėtų tai šaliai greičiausiu ir efektyviausiu būdu išspręsti ekonomines ir finansines problemas“, – sakė A.Kubilius.
„Baltijos šalių sprendimai 2008-2010 metais yra gerai žinomi. Nors ir buvo skausmingi bei nepopuliarūs, jie mums davė pakankamai spartų ekonomikos augimą ir suvaldytą skolų augimą.
Vengrija turi kai kurių kitokių problemų, kurias stengiasi efektyviai spręsti tokiomis priemonėmis, kurios, jų manymu, yra tinkamiausios“, – sakė ministras pirmininkas.
Vengrijos premjeras sakė, kad jo ir Lietuvos vyriausybės pozicijos energetikos srityje sutampa, o Vengrija taip pat suinteresuota branduolinės energijos plėtojimu.
V.Orbanas taip pat padėkojo Lietuvai už parodytą solidarumą Vengrijos ginčuose ES.
„Labai norėčiau padėkoti ministrui pirmininkui, kad per pastaruosius dvejus metus ESginčuose jie visą laiką palaikė Vengriją. Mes esame labai dėkingi už solidarumą, draugystę ir palaikymą“, – sakė Vengrijos premjeras.
„Moderniojoje diplomatijoje turbūt nebejaučiame tikrosios žodžio “draugystė„ prasmės. Jeigu pasakyčiau, kad atvažiuočiau į Lietuvą kaip draugas su draugiškais jausmais, tų žodžių turbūt neužtektų“, – kalbėjo V.Orbanas.
