Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 20d. 10:54

Advokato patarimai, kaip spręsti finansines problemas: pripažinti nemokumą nėra gėda, gėda būtų nesuvaldyti problemos ir bankrutuoti

Valentas Mitrauskas
Organizatorių nuotr. / Valentas Mitrauskas

Verslas patiria ne tik sėkmingus laikotarpius, bet ir skaudžius nuopuolius. Susidūrus su finansiniais sunkumais labai svarbu nepadaryti dar daugiau klaidų ir pasikliauti teisininkų pagalba. Kaip spręsti nemokumo problemas, kaip susitarti su kreditoriais ir kaip gali padėti teismų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pasakoja Valentas Mitrauskas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas.

Svarbiausia pasirengti sprendimų planą

Įmonė tampa nemoki, kai jos įsipareigojimai viršija turto vertę ar ji tiesiog negali laiku atsiskaityti su kreditoriais. Tuomet vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo būtina bandyti susitarti su kreditoriais dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Nepavykus susitarti su kreditoriais, dažniausiai pradedamas teisminis nemokumo (bankroto arba restruktūrizavimo) procesas.

Advokatas Valentas Mitrauskas pabrėžia, kad įmonei susidūrus arba galint susidurti su finansiniais sunkumais, pirmiausia ypač svarbu sukurti strategiją, kaip spręsti jau kilusias arba būsimas mokumo problemas. „Verslo subjektas turėtų išsamiai išanalizuoti savo situaciją ir galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat svarbu įvertinti savo skolininkus ir suprasti, ar jie galės atsiskaityti per numatytus terminus“, – teigia V.Mitrauskas.

Tokia situacijos analizė reikalinga ne tik tam, kad būtų laiku pastebėtos kilusios ar artimiausioje ateityje galinčios kilti finansinės problemos, tačiau ir tam, kad būtų tinkamai pasiruošta jų sprendimui.

„Padėtį reikia vertinti pesimistiškai. Jei matoma, kad verslui kilo pavojus, būtina pasirengti realiai įgyvendinamą problemų sprendimų planą. Galbūt užteks kita linkme nukreipti, perskirstyti pinigų srautus, vėlesniam laikui nukelti atsiskaitymo terminus ar kitaip pakeisti turimų sutarčių sąlygas, kad finansinės problemos būtų išspręstos. Taip pat gali prireikti papildomo finansinio srauto, pavyzdžiui, planuoti naujus pardavimus arba tikėtis gauti išorinį finansavimą – skolintis iš banko ar pritraukti naujus investuotojus. Tačiau labai realu, kad gali tekti pasinaudoti restruktūrizavimo institutu – pradėti nemokumo procesą ir derybas su kreditoriams“, – sako advokatas.

Nuo išsamios verslo situacijos analizės ir problemų sprendimo būdų priklauso pasiruošimas deryboms su kreditoriais ir tokių derybų sėkmė.

Sėkmingos derybos naudingos abiem pusėms

Pradėjus nemokumo derybas siunčiamas aiškus signalas kreditoriams – skolininkas susidūrė su finansinėmis problemomis. Tokiu atveju sėkmingomis derybomis dažniausiai yra suinteresuotos abi pusės.

„Kreditorius turi suprasti, kad jei nepadės savo skolininkui, gali nukentėti pats. Statistika rodo, kad jei skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditorius atgauna apie 10 proc. savo reikalavimų, nebent egzistuoja papildomos užtikrinimo priemonės. Jei įsiskolinusi įmonė restruktūrizuojama, kreditorius įprastai susigrąžina žymiai daugiau – net nesėkmingo restruktūrizavimo proceso metu kreditoriai gali atgauti apie 20 proc. ir daugiau savo reikalavimų sumos. Tai yra labai svarbus faktorius derybų metu. Nepaisant to, per derybas visi turi pasistengti, kad būtų pasiektas abi puses tenkinantis rezultatas – kreditorius atgautų kuo daugiau pinigų, o skolininkas išsaugotų savo verslą“, – pabrėžia V.Mitrauskas.

Pasak advokato, derybos taip pat priklauso nuo išsikelto tikslo. Vienaip vyksta derybos, jei įmonę reikia restruktūrizuoti ir veiklos planą išdėstyti per ketverius metus. Visiškai kitaip vysta derybos, jeigu yra siekiama nemokumo problemas išspręsti nepradedant restruktūrizavimo proceso.

Beje, dėl COVID-19 pandemijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo buvo prailgintas derybų laikotarpis – jos gali trukti karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo atšaukimo. Įprastomis sąlygomis deryboms Juridinių asmenų nemokumo įstatymas skiria nuo 15 iki 30 dienų terminą.

Laikinosios apsaugos priemonės leidžia spręsti problemas kūrybiškai

Nemokumo derybos, priešingai nuo įprastų derybų, turi pranašumų, nes suteikia galimybę kreiptis į teismą, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. „Galbūt skolininkas, siekdamas susitarti su kreditoriais, nori išsaugoti nuomojamas patalpas. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės galėtų uždrausti iškraustyti įmonę iš patalpų arba nutraukti nuomos sutartį. Jei verslininkas mato, kad laiku nespės sumokėti įmokų bankui, tačiau nori išsaugoti kredito sutartį, gali prašyti uždrausti nutraukti sutartį. Jeigu antstoliai gali pradėti priverstinio išieškojimo procesą – areštuoti sąskaitas ir nurašyti pinigus, teismo galima prašyti sustabdyti šį procesą“, – laikinųjų apsaugos priemonių pranašumus vardija V.Mitrauskas.

Galutinio laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali būti taikomos, sąrašo nėra, todėl yra daug laisvės problemas spręsti kūrybiškai. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus interesams apsaugoti.

Svarbu ir tai, kad prasidėjus deryboms dėl nemokumo, galima tartis dėl papildomo finansavimo, o tokį finansavimą suteikęs kreditorius gauna papildomą apsaugą. „Tad jei įžvelgiate įmonės veiklos perspektyvą, verta teikti ir finansinę pagalbą“, – mano V.Mitrauskas.

Derybose nėra nieko neįmanoma

Pasak V.Mitrausko, restruktūrizuojant įmonę galima išdėstyti įsipareigojimus ketverių metų laikotarpiu, vėliau pratęsiant iki penkerių, o nemokumo derybose galima susitarti dėl bet kokių terminų ir sąlygų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus.

Advokato praktikoje yra buvę atvejų, kai sėkmingai buvo susitarta dėl pradelstų kelių milijonų eurų skolų grąžinimo dalimis per 10 metų laikotarpį. „Žinoma, kreditorius turi patikėti skolininko galimybėmis, o skolininkas turi įrodyti, kad tikrai turi viziją ir planą, kaip grąžins skolą per sutartą laikotarpį“, – pabrėžia V.Mitrauskas.

Advokatas prisimena ir dar vieną pavyzdį iš savo praktikos, kai skola siekė 500 tūkst. eurų, o kreditorius buvo kreipęsis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Iš pradžių kreditorius kategoriškai nesutiko dėl skolos grąžinimo per ilgesnį laikotarpį. Vienas iš argumentų, kad jis jau turėjo teismo vykdomąjį raštą ir tikėjosi pinigus atgauti per antstolį.

„Bet net ir tokioje situacijoje, kai kreditorius jau kreipėsi į antstolį, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (sustabdžius išieškojimą), pavyko pasiekti kompromisą – kreditorius dokumentus iš antstolių atsiėmė ir buvo sutarta skolą grąžinti per 10 metų laikotarpį. Taigi nėra nieko neįmanoma“, – užtikrina „Motieka ir Audzevičius“ advokatas.

Sėkmingos derybos – tai metodiškas bei nuoseklus darbas ir aktyviai siekiamas tikslas. Pasak V.Mitrausko, reikia labai aiškiai išdėstyti savo planą, jį pagrįsti, bandyti įtikinti daryti nuolaidas ir nuosekliai kartoti – verslas turi problemų, bet nori atsitiesti ir įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Svarbu ieškoti ir tam tikrų poveikio priemonių, kaip paskatinti susitarimą.

„Dažniausiai neužtenka būti draugiškam, reikia ieškoti netradicinių argumentų, kaip įtikinti kreditorių, kad padarytų nuolaidas, ir niekada nepasiduoti išgirdus pirmą „ne“, – tvirtina V.Mitrauskas.

Reikia nepamiršti galimų rizikų, bet ir nebijoti veikti

Pasak advokato, pradėjus nemokumo procesą, gali kilti papildomų rizikų, nes pasiunčiama žinia, kad įmonė turi finansinių problemų: „Pavyzdžiui, pirkdamas prekes verslininkas gaudavo atsiskaitymų atidėjimą, tačiau pasklidus žiniai apie jo finansinius sunkumus, tikėtina, kad už prekes teks sumokėti iš karto. Gali būti net taip, kad kas nors paprašys sumokėti avansu ar net peržiūrėti kitas sutarčių sąlygas“.

Taip pat gali atrodyti, kad verslininkui yra negarbinga kelti problemą dėl savo nemokumo, tačiau V.Mitrauskas įsitikinęs, kad yra priešingai – gėda būtų nesuvaldyti problemos ir bankrutuoti. „Kol sugebama atsitiesti, nėra problemų. Pasaulyje matome daug pavyzdžių, kai didelės kompanijos, suprasdamos savo finansinius sunkumus, reaguoja adekvačiai ir nebijo pripažinti mokumo problemos“, – sako advokatas.

Verslas daro klaidą, kai ilgą laiką nepripažįsta turįs finansinių problemų. „Jei pradeda vėluoti atsiskaitymai, galvoja, kad padidins pardavimus ar pasiskolins, tačiau prasideda dar didesnės problemos, dar didesni vėlavimai, dalijami pažadai, kurie netęsiami, krenta pasitikėjimas ir nemokumo problemų sprendimas tampa labai komplikuotas“, – sako advokatas. Jis tvirtina, kad reaguojant iš anksto ir turint realų verslo planą, galima ne tik susitarti su kreditoriais, bet ir išspręsti nemokumo problemas.

Remiamas turinys
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką