Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 8d. 15:56

Duomenų ekonomika: kaip skaitmeninius duomenis paversti pelnu

Duomenų analizė
123RF.com nuotr. / Duomenų analizė

Duomenų ekonomika – vienas sparčiausiai augančių sektorių. Prognozuojama, kad Europos skaitmeninių duomenų rinka šiemet pasieks 739 milijardus eurų, o tai sudaro net 4 proc. Europos Sąjungos BVP. Palyginimui – 2014 metais duomenų ekonomika Europos Sąjungoje generavo 1,8 proc. BVP. Duomenų kuriama vertė tik augs, todėl tiek privatus, tiek viešasis sektorius turi išmokti duomenis traktuoti kaip turtą, kuris gali nešti pelną.

Siekiant „įdarbinti“ duomenis, būtina sutarti dėl principinių sąlygų: į duomenis reikia žiūrėti kaip į turtą, kurio vertė priklauso nuo to, kaip jis saugomas ir naudojamas, todėl duomenų savininkas turi būti proaktyvus priimant sprendimus kaip geriausiai panaudoti duomenis,- teigia „Baltic Amadeus“ ekspertai.

Duomenys yra turtas

Pasakymas „Duomenys yra turtas“ – nėra tik skambus šūkis, nes šiuolaikinėje ekonomikoje tai yra rinkos vertę turinti prekė. Duomenų ekonomikos esmė – pasinaudoti sukauptais duomenimis planuojant veiklas, efektyvinant procesus ar generuojant pelną iš duomenų mainų ar pardavimo.

Pavyzdžiui, bankuose arba draudimo įmonėse sukaupti duomenys leidžia klientams pasiūlyti jiems individualiai pritaikytas paslaugas, o mobiliųjų telefonų naudotojų GPS duomenys padeda optimizuoti transporto srautus ir geriau planuoti maršrutus. Vertinga informacija tampa duomenys, padedantys suprasti vartotojo elgseną, todėl duomenys apie pirkinių krepšelį leidžia siūlyti vartotojui nuolaidas dažniausiai perkamoms prekėms, teikti specialius pasiūlymus ir taip didinti vartotojo lojalumą. Tinkamai naudojami, duomenys gali padėti efektyviau planuoti vidinius procesus – gamyba užsiimančios įmonės kaupdamos duomenis apie sandėlių likučius ir užsakymams reikalingus produkcijos kiekius, gali optimizuoti savo gamybos linijas ir pagal tendencijas keisti gamybos apimtis, taip sumažinant kaštus.

Tačiau norintiems „įdarbinti“ duomenis pirmiausia reikia turėti sistemą, kuri padės duomenis rinkti ir valdyti taip, kad jie neštų pelną. Vienas tinkamiausių modelių yra duomenų vertės grandinė, kuri padeda įmonėms formuoti duomenų valdymo strategiją ir planus. Duomenų vertės grandinę sudaro keturi etapai, kuriuos atlikus, duomenys virsta informacija, informacija – žiniomis, kuriomis paremti sprendimai neša konkrečią naudą organizacijai.

Keturi žingsniai duomenims įvaldyti

Įvaldžius duomenis vienu metu galima nušauti kelis zuikius. Pavyzdžiui, paklausus, kokia paslauga šiuo metu aktualiausia, Jūsų darbuotojai ne tik galės per akimirką atsakyti, bet ir matys, kodėl ir kaip ji išpopuliarėjo, kas ja naudojasi ir kam ši informacija dar gali būti įdomi vertinga. Kelias į duomenų įvaldymą prasideda nuo jų surinkimo.

Pirmas žingsnis – duomenų surinkimas ir integravimas. Norint panaudoti duomenis pirmiausia reikia užtikrinti, kad renkami būtent tie duomenys, kurie turi vertę, taip pat integruojami visi duomenų šaltiniai – tiek vidiniai, tiek išoriniai. Prieš pradėdami rinkti duomenis, pasikonsultuokite su ekspertais, kokie metodai yra patys veiksmingiausi.

Antras žingsnis – surinktų duomenų talpinimas ir saugojimas. Šiame etape kertiniai uždaviniai yra saugojimo kokybės ir saugumo užtikrinimas. Bet kokie duomenys turi būti valdomi ir saugomi vadovaujantis organizacijos duomenų valdymo tvarka – kuriant ją verta žinoti, kad galima rinktis iš keleto duomenų valdymo sprendimų: duomenų debesis, duomenų ežeras, duomenų sandėlis. Tinkamiausia ir efektyviausia sprendimą gali pritaikyti ekspertai.

Investavus į pirmuosius du etapus ir sukūrus duomenų surinkimo ir saugojimo sistemą, būtent trečiasis etapas pradeda kurti realią vertę, t.y. Jūsų turimas skaitmeninis turtas pradės nešti pelną. Duomenų sklaida ir publikavimas padeda sėkmingai ir sklandžiai organizuoti vidaus procesus, nes darbuotojams tampa prieinama sisteminga ir išsami duomenų sistema, kuri reikalinga darbuotojo pareigoms atlikti. Efektas, kurį pajaučia organizacija, yra akivaizdus, nes padidėja darbo efektyvumas ir tikslumas bendraujant su klientais. Šiame etape sukaupti atviri duomenys taip pat yra prekė: jie gali būti parduoti, išmainyti arba pasidalinti su kitais, taip kuriant pridėtinę vertę ir viešam, ir privačiam sektoriui.

Pagaliau ketvirtas Duomenų vertės grandinės žingsnis – duomenų naudojimas ir analitika. Šio etapo metu duomenys ir informacija yra verčiami į žinias ir įžvalgas, kuriomis remiantis priimami strateginiai, operaciniai ir kasdieniai sprendimai. Kartu šis etapas – žiedinė jungtis su pirmuoju – priimti sprendimai lems naujų duomenų atsiradimą, todėl reikės pakeitimų visose grandyse. Labai svarbu, kad analizės žingsnis nebūtų praleistas – tik taip užtikrinsite, kad Jūsų turimi duomenys bus vertę kuriantis turtas.

Ką daryti, kad duomenys neštų naudą?

Žiūrėdami į duomenis kaip į turtą, galime geriau suprasti jo panaudojimo galimybes – kaip ir kiekvienas turtas, jis neša vertę tada, kai yra naudojamas arba „įdarbinamas“. Įdomu tai, kad iki šiol dalis organizacijų, įmonių ir įstaigų duomenis, kaip turtą, turi pačios to nesuprasdamos: juk kiekvienas į tinklapį užsukęs ar ant interaktyvios reklamos paspaudęs vartotojas, kiekviena paieška vidaus ar išorės sistemose yra duomuo, kuris priklauso jį užfiksavusiai organizacijai.

Įvertinkite savo skaitmeninius duomenis ir juose esantį potencialą. Nuo to, kaip jis surinktas, koks jo tikslumas ir aktualumas, pagaliau ar jis panaudojamas tolesniuose procesuose, priklausys, kokia yra šių duomenų vertė. Ekspertai sutaria – nenaudojami duomenys neturi jokios vertės, o jų saugojimas dar ir kainuoja, todėl vienintelis logiškas sprendimas yra pradėti duomenis, t.y. turtą, naudoti.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką