Perskaitęs viską, kas tik buvo pasiekiama, grilio meistras, tinklalapio plov.lt įkūrėjas, o šiandien jau ir pripažintas tarptautinis plovo virimo čempionas, ryžosi nuosavam maitinimo paslaugų verslui.
Asmeninėms klientų šventėms plovą ir grilio patiekalus siūlantis pašnekovas gali patarti, kokius prieskonius rinktis, kur, kaip ir kiek laiko gaminti.
Sunkiausia, kaip sako pats Pavelas, būna kitiems nupasakoti, koks jo ruošiamas patiekalas, kiek laiko ir jėgų užima jo gamyba.
„Ne ne, tai nėra ryžių košė su pomidorais, kaip kai kas įsivaizduoja. Tai karališkas maistas – plovas, kuris ruošiamas po atviru dangumi specialaus ketaus puode kazane“, – pasakoja uzbekiškos virtuvės šefas P.Kolesnikas.
Pašnekovas juokauja, kad su cepelinų verslu Lietuvoje, matyt, eitųsi lengviau, bet jis jau penkerius metus gamina uzbekišką plovą ir keičia žmonių suvokimą apie šį maistą. Nors pats mielai cepelinų ir didkepsnių paskanauja.
Puodais užsikrėtė močiutės virtuvėje
– Pavelai, ar keičiasi išankstinės žmonių nuostatos paragavus jūsų ruošto plovo?
– Paragavus žmonių nuomonė pasikeičia, tik ne visi ragauja. Yra prisimenančių ankstesnius laikus, kai plovą ruošdavo iš avių, kurios dėl kailio augintos. Tai iš tokios avienos plovo ragavusiems tik viena asociacija, kad ji smirda ir neskanu.
Šiuo metu auginamos visai kitos veislės – Belgijos ir Olandijos – avys. Jų mėsa minkšta ir plovo ruošimui labai tinkama. Bet sugriauti seną plovo įvaizdį, matyt, sunkiau nei cepelinus pagaminti (juokiasi). Bet išdrįsę paragauti dėkoja ir audringomis ovacijomis, ir rankų paspaudimu.
– Iš kokios mėsos jį gaminate?
– Plovas iš avienos vadinamas uzbekiškos virtuvės pagrindu ir klasikiniu plovo variantu. Dar gaminame jį iš vištienos (vaikiškas variantas), antienos (moteriškas variantas), jautienos. Pagal klientų pageidavimus ruošiame ir charčio, ir troškinius, ir šašlykus, ir pan.
– Penktus metus taip ir sukatės pats vienas prie plovo kazanų?
– Ilgai puodus maišiau vienas, bet šiuo metu jau turiu pastiprinimą. Esame trise.
– Baigėte tiksliuosius mokslus: VGTU pramonės inžinerijos ir VKK verslo ir administravimo bakalaurus. Kuo tie puodai jus paviliojo?
– Studentaudamas visam bendrabučio aukštui makaronus Bolonijos stiliumi gamindavau, vaikystėje su močiute koldūnus lipdydavome. Kiek tik save prisimenu, buvau susijęs su maistu.
Taigi puodai pagal mano prigimtį. Smagu, kad dabar ir kitiems galiu pasiūlyti savo kurtų prieskonių, jų mišinių (juose nerasite jokių E. Mano prieskoniai kurti kruopščiai ir ilgai), uzbekiškų kazanų iš Namangano ir visų reikalingiausių aksesuarų darbui su jais.
Pomėgis gaminti pakoregavo profesinę kryptį
– Ar tiesa, kad jūsų karjera prie kazano ir prasidėjo nuo šašlykų?
– Tą kartą logistikos bendrovės vadovas paprašė per savaitgalį vykusį renginį pakepti šašlykų. Sutikau. Pakepiau vieną kartą, kitą kartą, taip ir prasidėjo. Dirbdavau penkias dienas biure logistikoje pardavimų vadovu, o savaitgaliais gamindavau.
Gaminti man taip patiko, kad pakeičiau kryptį. Po dvejų metų su puse išėjau iš tuometinės darbovietės ir ėmiausi kepsnių, kurie išvirto į plovų gamybą. Ruošti maistą prie kazano yra sunkus, bet mylimas fizinis darbas.
Su visa mėsa, išskyrus kiaulieną. Aviena, vištiena, antiena, jautiena (universaliausias), su žvėriena sunkiau, stirniena išyra, jautiena yra klasika.
Plovo gamyba tinkama jaunavedžių, bernvakarių ir jaukių šeimos švenčių pasibuvimams.
– Kokia mėsos dalis tinkamiausia plovo gamybai?
– Mes dažniausiai naudojame kumpį arba mentę. Žmonės tai įvertina, mes mėsa minkšta, porcijos didelės. Vadinu jas vyriškomis: asmeniui tenka po 450 gramų.
– Kodėl esate praminęs plovą švenčių karaliumi?
– Įsivaizduokite, užsako jį jaunavedžiai svečiams. Kol patys su fotografu fotografuojasi, svečius supažindinu su šio patiekalo tradicijomis, gaminimo būdu. O šventės karaliumi vadinu, nes visi jo laukia apie tris ar keturias valandas, kol galės paragauti. Jis kiekvienos šventės puošmena.
Jaučia banko bendruomenės palaikymą
– Kuo jums svarbu būti smulkiojo verslo bendruomenės „Kiekvienas gali“ nariu? Kokią vertę matote, ką iš to gaunate?
– Pagrindinė vertė – idėjos ir motyvacija. Dėl karantino iššūkių nėra lengva net ir didžiausioms įmonėms, o ką jau sakyti mums, mažiukams.
Šios bendruomenės dalijimasis mintimis ir patirtys, kaip nenuleisti rankų sunkesniais momentais, motyvuoja ir leidžia žingsniuoti link savo tikslo. Iš šios bendruomenės gaunu daug stiprybės. Skaitydamas verslų sėkmės istorijas matau, kiek daug kainavo žmogui išėjimas iš komforto zonos, kaip užgrūdino karantinas ir pan.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai skanauja jūsų ruošiamų patiekalų?
– Sakyčiau, vidurkis 45 metai. Anksčiau vyravo vyresnio amžiaus klientai. Jie ne kartą jo ragavę, mėgstantys gaminti lauko šašlykinėje. Bet tendencija palengva kinta: sulaukiame vis daugiau jaunimo. Skanauti plovo po atviru dangumi daugeliui patrauklu, nes išvykose galima žavėtis gamta ir tuo pačiu gaminti.
– Kadangi gaminate po atviru dangumi. Smalsu, kaip ir kur nuo to ilsitės?
– Geriausias poilsis man vis tik išlieka gamtoje, šeimos ar draugų apsuptyje, prie laužo ar su meškerykočiu. Žinoma, ir su kazanu žuvienei virti.
– Ar sunki smulkiojo verslininko dalia Lietuvoje? Kokie iššūkiai jus lydi?
– Verslininkui būtina dirbti dvidešimt valandų per parą, o tas likusias keturias skirti miegui. Tik dirbdamas mylimą darbą gali taip. Tada sunku nebūna. Bet pradžia nelengva.
Žengdamas pirmuosius žingsnius negalvoji apie nieką kitą, tik apie darbą. O dabar vos spėjame paskui plėtros idėjas. Brandiname mintį apie įdomesnio stiliaus kavinukę, kurioje būtų galima paskanauti kelių rūšių plovo ir arbatos su mėsos pyragėliais.
Pavasario keliai veda į Merkinę
– Karantinas neatmušė noro eiti pasirinktu keliu?
– Matyt, visi panašiai per jį jautėmės. Mus gelbėjo internetinė prekyba. Žinote, maitinimo paslaugos keičiasi pradedant orais, baigiant prarastais pinigais. Atostogavome kone pusmetį dėl pandemijos. Sunkoka, bet mėginame išgyventi.
– Minėjote, kad sušilus orams kviesite ragauti plovo į Merkinę.
– Jau išmėginome savo jėgas didelės apimtiems projekte su Vytautu Radzevičiumi ir „Pasaulio puodais“. Na, o pavasarį pirmasis pasimatymas Merkinėje planuojamas birželio 5–6 dienomis. Gaminsime plovą didžiajame kazane. Į jį telpa 250 litrų. Ten veikiančios kavinukės magija ne tik gardus maistas, bet ir kerintis piliakalnis su vaizdu į Nemuną ir Nerį.
– Kuo žmones paperka jūsų ruoštas maistas?
– Skoninėmis savybėmis. Daugelis lieka maloniai nustebinti ėriuko ar avies mėsos. Kartais šventės šeimininkai svečiams nesako, kokios mėsos plovą šie skanauja. Taigi pasipila spėlionių: kam į jautieną, kam į vištieną panašu. Smagu ir skanu, ir įspūdžių ilgam.
