Dabar populiaru
Publikuota: 2021 gegužės 10d. 12:56

Šeimos verslo įsuktos Pasvalio malūno girnos sukasi ne vien Lietuvos rinkai

Giedrius ir Kipras Uždaviniai su „Ustukių malūno“ produkcija Kiekvienas gali
Asmeninio arch. nuotr./ 15min montažas / Giedrius ir Kipras Uždaviniai su „Ustukių malūno“ produkcija
Ustukių malūno vadovas Kipras Uždavinys (32 m.) malamų grūdų ūžesį pažįsta iš vaikystės, nes savo profesinį kelią pradėjo tėčio – Giedriaus Uždavinio – versle, Pasvalyje, dar būdamas vaikas.

Vėliau, pabaigęs mokslus, grįžo į gimtąjį miestą ir perėmė šeimos verslą, kurio gaminiais „užkrėtė“ kone visą Lietuvą.

„Mada gaminti trapučius pasklido iš mūsų malūno“, – valiūkiškai šypteli pašnekovas, šiandien ekologines idėjas ir inovacijas „Ustukių malūne“ lyginantis su pavasariniu upeliu.

„Mūsų verslas gyvybingas, gebantis prisitaikyti ne tik prie už lango regimo kraštovaizdžio, bet ir prie rinkos pokyčių ir vis kintančių vartotojų poreikių“, – sako kelias dešimtis kukurūzų, grikių, lęšių ir avinžirnių trapučių (nuo tradicinių – iki gurmaniškų (su burokėlių glaistu, špinatais, bananais, sūriu ir svogūnais ir t.t.) Lietuvos ir užsienio rinkoms siūlantis pašnekovas.

Beveik prieš tris dešimtmečius pasvaliečių šeimos įsigytas apleistas XIX a. malūnas šiandien yra žinomas jau ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Ekologiški ir natūralūs jo gaminiai sulaukia vis didesnio pirkėjų dėmesio, o pats malūnas vertinamas kaip vienas aktyviausių sveikų užkandžių gamintojų Lietuvoje.

Asmeninio archyvo nuotr./Pasvalyje įsikūręs „Ustukių malūnas“ yra vienas aktyviausių sveikų užkandžių gamintojų Lietuvoje
Asmeninio archyvo nuotr./Pasvalyje įsikūręs „Ustukių malūnas“ yra vienas aktyviausių sveikų užkandžių gamintojų Lietuvoje

Pasakokite daugiau apie tą ypatingą Pasvalio malūną.

– Malūnas labai senas: statytas dar 1882 metais. Pasvalyje, kur jis stovi, romantikos išties šiek tiek yra. Stovi jis labai gražioje vietoje, ant Levens upės kranto, šalia užtvankos (ji anksčiau ir naudota būtent tam malūnui).

Iš pradžių būta jo akmeninio, tik vėliau pagal sovietų standartus perstatyta. Daugelis įsivaizduoja jį, kaip vėjo malūną, bet išties tai kelių aukštų statinys, o grūdų malyba vyksta vos viename aukšte.

Kaip Ustukių malūnas pateko į jūsų šeimos rankas?

– Pirmiausia egzistavo mano tėvo, Giedriaus Uždavinio, individuali įmonė „Žara“. Ji ir buvo ta, kuri nupirko malūną ir pastatė Ustukių kaime, tame administraciniame pastate.

Taip gimė Ustukių kaime esančio malūno istorija. Individualiai įmonei keičiant savo juridinio asmens statusą į uždarąją akcinę bendrovę, gimė Ustukių malūno pavadinimas.

Malūne vysto trapučių liniją

Organizatorių nuotr./„Ustukių malūno“ produkcija
Organizatorių nuotr./„Ustukių malūno“ produkcija

Kaip jūsų šeimoje įsibėgėjo malūninkystės etapas?

– 1992 metais gyvenimas sukosi apie mažmeninę prekybą. Buvo populiarios vadinamosios bazės. Tėvas važiuodavo į jas pirkti prekių ir veždavo į Pasvalį, į turgų.

Jam sekėsi, todėl pasiėmęs paskolą nusipirko Ustukių kaime, šalia Pasvalio, buvusią kolūkio kontorą ir įkūrė joje bazę prekėms atsivežti. Sekėsi, todėl nė pats nepastebėjo, kaip tą paskolą bankui grąžino.

Prekyba vis plėtėsi, todėl jis nusprendė investuoti į mažą danišką malūnėlį. Miltų poreikis buvo didžiulis: prekeivių autobusėliai stovėdavo per naktis kieme laukdami savo eilės. Taip įsibėgėjo malūninkystės etapas.

Iš pradžių tėtė buvo rajoninio tipo gamintojas, bet palengva produkcija pasklido ir po didesnius prekybos centrus. Kvietiniai miltai ir iš jų kepami batonai tuo metu buvo pagrindinė produkcija.

„Ekologinės, sveiko gyvenimo būdo idėjos mums labai svarbios, – sako „Ustukių malūno“ vadovas K. Uždavinys.

Bet jis ėmėsi miežinių, avižinių, ruginių miltų gamybos ir tuo sudomino didžiuosius prekybos tinklus.

Produkcijai pasklidus po Lietuvą ir išaugus jos apimtims, tėvui reikėjo didesnio malūno, taip jis įsigijo esantį Pasvalyje (sovietmečiu tarnavo kaip kruopinis malūnas).

Tėvas buvo vienas iš ekologinio judėjimo Lietuvoje pradininkų, prisidėjo prie dabar esančios sistemos kūrimo. Iki šiol dar atsiranda prisimenančių Ustukių malūną, kaip ekologinių miltų ir kruopų gamintoją, nors jau gana ilgą laiką šių produktų nebegaminame. Šiandien vystome ekologinių trapučių liniją.

Kokią dalį šie gaminiai užima jūsų asortimente?

– Trapučiai sudaro virš 90 proc. mūsų gamybos. Malūnas taip pat tam tikrą veiklą vykdo, bet didžiausia mūsų stiprybė ta, kad galime būti lankstūs. Šiam momentui gaminame virš 60 rūšių to, ką matote prekybos centrų lentynose. Tai standartiniai trapučiai iš ryžių, kviečių, grikių, kukurūzų (su glaistais), taip pat avinžirnių, lęšių, bulvių, ir kitų skonių.

Naujausias mūsų produktas – duonos trapukai, pagaminti iš 50 proc. juodos duonos. Lietuviui tai labai gerai pažįstamas, išraiškingas ruginės duonos, skonis. Orientuojamės ten, kur jaučiamės stiprūs, kur jaučiame konkurencinį pranašumą.

Supratome, kad atėjo laikas ryžtis esminei investicijai, plėsti eksportą. Tad šiuo metu eksportuojame kone į 20 šalių: Izraelį, Ispaniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Belgiją, Čekiją, Latviją, Azerbaidžaną ir kt. Planuose eksportas ir į Jungtines Amerikos Valstijas.

Asmeninio archyvo nuotr./Pasvaliečių trapučiai „užkariauja“ ir užsienio rinkas: Kanadą, Jungtinius Arabų Emyratus ir t.t.
Asmeninio archyvo nuotr./Pasvaliečių trapučiai „užkariauja“ ir užsienio rinkas: Kanadą, Jungtinius Arabų Emyratus ir t.t.

Ar tiesa, kad sėkmę jums atnešė kukurūzų trapučiai?

– Tai mūsų topas, padėjęs išgyventi sunkiausiais laikais ir leidęs užaugti. Tuo metu, kai buvo sustabdytas ekologinis mūsų sertifikatas, trapučių pardavimai buvo pradėję augti.

Už juos esame pelnę ir apdovanojimų. Keletą metų savo kategorijoje jie įvertinti kaip populiariausia prekė. Tai – mūsų sėkmės pavyzdys. Šiuo metu perspektyviausia – mini trapučių linija. Tikime, kad tai bus nauja mūsų sėkmės istorija.

Eina ieškojimų keliu

Į kokią vartotojų auditorija orientuojatės su trapučių gaminiais?

– Trapučius pamėgusi labai plati auditorija. Visų pirma tai yra žmonės, propaguojantys sveikesnį gyvenimo būdą, besilaikantys dietų (produktas suteikia sotumo jausmą).

Mielai juos kramsnoja ir vaikai (jiems tai naudinga dėl trapučiuose esančių augalinių baltymų), sūrius trapučius pamėgę suaugę ir paaugliai. Mūsų auditorija išties plati: nuo mažo iki seno.

Kodėl Ustukių malūno filosofija pasuko ekologine linija. Kodėl ją pasirinkote?

– Ekologinės idėjos mums svarbios – tikime, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas ne tik už savo, bet ir už ateities kartų sveikatą.

Todėl stengiamės kurti tokius produktus, kuriuos valgytume patys ir norėtume duoti savo vaikams. Ekologiški ir natūralūs mūsų produktai tinkami vegetarams, ir veganams.

Šiame segmente buvome vieni pirmųjų rinkos žaidėjų. Visuomet stengiamės pasiūlyti tai, ko dar neturi kiti. Netgi ir dabar yra gaminių, kuriuos gaminame vieninteliai.

Nuolat investuojame į jų kokybės gerinimą, kuriame naujus gaminius tarpusavyje derindami dar nepopuliarias, negirdėtas skonių koncepcijas.

Siekdami išsiskirti ir sukurti tai, ko vartotojai dar nematę, daug dėmesio skiriame kūrybiškumui, bendradarbiaujame su mokslininkais.

Per visus tuos įmonės plėtros metus būta ir sunkesnių etapų. Kaip iš jų išbridote?

– Didžiausias iššūkis buvo ekologinio sertifikato praradimas. Tėtis darė, ką įmanydamas, kad tik išlaikytų ir apsaugotų įmonę nuo bankroto. Daugelis įmonių, turinčių įsiskolinimų, ne susitvarkyti ir išbristi iš esamos situacijos mėgina, o tiesiog bankrutuoja.

Tėtis nenorėjo įmonės žlugimo, saugojo ir savo, verslininko, vardą. Jam pavyko ištraukti įmonę iš tos sudėtingos situacijos, bet tai kainavo sveikatą, energiją, sunkios ligos užklupę buvo.

Asmeninio archyvo nuotr./ „Ustukių malūno“ sėkme rūpinasi Giedrius ir Kipras Uždaviniai
Asmeninio archyvo nuotr./ „Ustukių malūno“ sėkme rūpinasi Giedrius ir Kipras Uždaviniai

Prie malūno vairo – tėvo ir sūnaus duetas

Ar pagal įgytą išsilavinimą gula Ustukių malūno vyrų gyvenimai?

– Mano tėtis – renginių organizatorius, baigęs Klaipėdos konservatoriją. Jis savo jėgas ir kūrybinį potencialą nukreipė į produktų kūrybą. Jam tai padėjo išvystyti verslą. Aš baigęs ekonomiką. Lyginant su tėčiu esu daugiau struktūriškas, dažniau vadovaujuosi taisyklėmis ir skaičiais. Tėtis kūrybiškesnis, o manyje tos kūrybos mažiau.

Kaip patekote į „Swedbank“ „Kiekvienas gali“ bendruomenę? Kokių verčių joje matote?

– Daugelį finansinių operacijų atliekame per šį banką. Darbuotojų atlyginimai ir sąskaitos visos – vis per jį. Matome didžiulę verte banko smulkiųjų verslų palaikyme. Tai suteikia labai daug inercijos verslo vystymuisi.

Jei investuotume tik iš savęs, kažin kaip sektųsi. Kai kuriose vietose gal ir būtume pastrigę. Dažnu atveju bankas padeda susitvarkyti ir judėti toliau. Smagu, kad ir Lietuvoje banko palaikymas verslui tapo atviresnis, lengvesnis, paprastesnis.

Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu!

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką