Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Smulkus verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų įmonių, reikšmingai sumažindama jų pardavimų apimtis. Vis tik, nepaisant sunkumų, smulkus verslas į ateitį žvelgia optimistiškai – 6 iš 10-ties įmonių po karantino tikisi augimo, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Optimizmą rodo ir banke augančios smulkaus verslo finansavimo apimtys, kurios pirmąjį šių metų ketvirtį gerokai pranoko smulkiųjų finansavimą tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė
Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė / „Swedbank“ nuotr.

Virusas sunaikino pusę apyvartos

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad pandemija kai kuriems verslams atvėrė augimo galimybių − pernai augimą fiksavo iki penktadalio tyrime dalyvavusių smulkių verslų.

Visgi didžiosios dalies smulkių įmonių rezultatai ritosi žemyn. Ypatingai nukentėjo viešbučių ir restoranų srityje veikiančios bendrovės bei pačios smulkiausios įmonės, kurių apyvarta nesiekė 2500 Eur/mėn. Neigiamą poveikį patyrusios įmonės fiksavo vidutiniškai perpus mažesnes apyvartas.

Kaip parodė tyrimas, 4 iš 10-ties smulkių įmonių per karantiną vykdė veiklą, tačiau likusioms teko pilnai ar bent iš dalies ją sustabdyti. Karantino stipriai paveiktoms įmonėms išlikti padėjo tie patys faktoriai, kaip ir didesniems verslams – lojalūs klientai ir pritraukti nauji vartotojai, išnaudotos galimybės dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti internetu, asmeninės įmonių darbuotojų pastangos bei valstybės parama ir lengvatos.

Įdomu tai, kad smulkusis verslas per pandemiją siekė ne tik išgyventi, užtikrindamas veiklos tęstinumą, bet ir išsaugoti darbo vietas. Kaip atskleidė tyrimas, beveik 90 proc. darbuotojus samdančių smulkių įmonių per karantiną išlaikė turimus etatus.

Tai pozityvus rodiklis, rodantis ir smulkaus verslo socialinę atsakomybę, ir optimistinius lūkesčius – tikėjimą, jog pandemija baigsis ir reikia būti pasiruošus potencialaus augimo periodui.

Atsigavimo tikisi per pusmetį

Praėjusių metų rudens pabaigoje paskelbtas karantinas užsitęsė ilgiau, nei greičiausiai planavo daugelis verslų, o prasidėję ribojimų švelninimai vykdomi pamažu. Vis tik džiugina tai, kad smulkusis verslas perspektyvas vertina ganėtinai optimistiškai.

Didžioji dalis (59 proc.) smulkių įmonių atstovų tikisi, kad pasibaigus karantinui jų verslas patirs augimą. Ne tik augs, bet ir ganėtinai greitai pasieks iki pandemijos buvusį veiklos lygį: optimistiškiausieji jį tikisi pavyti per artimiausius 6 mėnesius, kiti – kiek vėliau. Vos 0,02 proc. verslų teigia, kad įmonę uždarė visam laikui.

Norisi tikėti, kad atnaujindamas veiklą ir augdamas smulkus verslas prisimins pandemijos pamokas ir išliks kritiškesnis – vertins pandemijos bei karantino pasikartojimą kaip potencialią verslo riziką ir bus numatęs veiklos planą B.

Labiausiai reikalinga − finansinė parama

Per karantiną sumažėjusios įmonių apyvartos, darbo vietų išsaugojimas padarė neigiamą poveikį verslų finansinei būklei. Todėl sukaupti rezervai, apyvartinių ir investavimui galimų skirti lėšų turėjimas ar jų prieinamumas bus vienas svarbiausių klausimų, siekiant smulkaus verslo atsigavimo, jo aktyvaus investavimo į veiklos plėtrą.

Įmonių atstovai akcentuoja, kad šiuo metu jų augimui labiausiai reikia finansinės pagalbos – mokesčių atidėjimo, paskolų verslo atnaujinimui. Tokios pagalbos naudą augimui matytų 57 proc. smulkaus verslo.

Ketvirtadalis tyrime dalyvavusių įmonių atstovų teigia, kad per pusmetį sieks pritraukti finansinės paramos ar papildomo kapitalo. Turimas apyvartines lėšas jie planuoja nukreipti į pardavimų didinimą, tai yra, į rinkodaros priemones, prekybos internetu plėtrą. Taip pat planuojama priimti daugiau darbuotojų, kurie susiję su klientų aptarnavimu, aktyviu pardavimų skatinimu.

Skolinasi aktyviau nei iki pandemijos

Įmonių tikėjimą augimo galimybėmis patvirtina augančios verslo finansavimo apimtys. „Swedbank“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį smulkiam verslui buvo paskolinta net 38 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, kurį beveik visą gyvenome laisvai, be jokių suvaržymų ir ne „pandeminiu“ režimu.

Pastebime, kad aktyviausiai skolinasi smulkūs prekybos, profesinių paslaugų ir statybos sektoriuose veikiantys verslai. Ypatingai augo automobilių lizingo ir apyvartinių lėšų finansavimo apimtys, kurios išaugo net 52 proc. Reikšmingai didėjo ir ilgalaikių paskolų investicijų finansavimo poreikis.

Pozityviu ženklu laikome ir tai, kad šviesėjančias ateities perspektyvas mato bei dėl finansavimosi galimybių dažniau kreipiasi ir jauni verslai, kurie veiklą vykdo nuo 1 iki 4 metų. Per pirmą šių metų ketvirtį tokių jaunų verslo įmonių buvo finansuota du kartus daugiau nei per atitinkamą periodą pernai. Apskritai, kas antra finansuota smulkaus verslo įmonė vykdo veiklą iki 10-ties metų.

Aktyvėjančios smulkiojo verslo investicijos ir augančios skolinimosi apimtys įpučia optimizmo, kad reikšminga smulkiojo verslo dalis mato šviesos spindulį pandemijos tunelio gale. Tačiau, siekiant tvaraus augimo, įmonėms svarbu išlaikyti kritiškesnį verslo vertinimą, turėti planą B (o jei reikia, tai ir C, ir D) bei atsakingai vertinti papildomo skolinimosi galimybes.

Lietuvos smulkaus verslo tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired“. Tyrimo metu buvo apklausti 413 įmonių atstovai. Apklausa atlikta 2021 m. sausio-vasario mėnesiais internetu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius