-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Tarptautinį verslą palikus už borto pandemijos akivaizdoje, gali lemti Lietuvos ekonomikos stagnaciją

Skelbiant vis daugiau informacijos apie naujus apribojimus ir kaip jie paveikia Lietuvos gyventojus bei verslus, matome, kad tarptautinis verslas lieka nuošalyje. Po naujų apribojimų įvedimo girdime daugiausia informacijos, kaip buvo paveiktas vietinis verslas: jų pajamos, darbuotojų skaičius ar su kokiais iššūkiais jie susiduria. Lietuvos banko duomenimis 2019 metais ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi dėl stipraus eksporto augimo (eksporto augimas 4,6%) net pablogėjus tarptautinei ekonominei aplinkai. Tad ar teisinga palikti tarptautinį verslą nuošalyje COVID-19 pandemijos akivaizdoje? Ar tai neturės įtakos visos šalies ekonomikai?
Tarptautinis verslas
Tarptautinis verslas / Partnerio nuotr.
Temos: 2 Ekonomika Verslas

Šia tema kalbinome tarptautinės kompanijos CONSTRO vadovą Antaną Borumą, kuris pasidalijo, su kokiais iššūkiais susiduria tarptautinis verslas pandemijos metu, kai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse įvedami skirtingi ribojimai. Vadovas įvardijo, jo nuomone, kokį poveikį tai gali turėti visai šalies ekonomikai.

Situacija šiandien

A. Borumo teigimu reali situacija šiandien tarptautiniam verslui yra itin nepalanki. Neturime pakankamai informacijos apie skirtingus įvedamus apribojimus skirtingose šalyse, nėra vieno šaltinio, kuriuo galėtume naudotis bei pasitikėti norėdami sekti įvedamus vis naujus apribojimus užsienio šalyse realiuoju laiku. Bendraujame su užsienio šalių ambasadomis, užsienio šalių atstovais bandydami susirinkti reikiamą informaciją dėl darbuotojų išvykimo, reikalingų COVID-19 testų atlikimo ir dėl kitų reikalavimų. Savo lėšomis atliekame darbuotojams COVID-19 testus, kad galėtume įvažiuoti į užsienio šalį ar patekti į vykdomus objektus, ypač tuos, kurie yra valstybinės reikšmės, vienas iš pavyzdžių, šiuo metu elektros instaliacijos darbus atliekame Frankfurto oro uoste, kuriame statomas naujas terminalas, – teigė A. Borumas.

Naujų apribojimų karuselė užsienio valstybėse

Vokietijoje uždaromos nebūtinų prekių parduotuvės, viešbučiai, kavinės ir barai, sporto klubai, kirpyklos ir kitos įstaigos, priverstinė saviizoliacija taikoma asmenims atvykstantiems iš rizikingų šalių, kuriose aukštas sergančiųjų skaičius, tačiau su COVID-19 susijusios prevencinės priemonės skiriasi tarp Vokietijos federalinių žemių. Priverstinė saviizoliacija atvykstant į Suomiją, išskyrus atvejus kai atvykstantysis turi du neigiamus COVID-19 testus, vienas testas turi būti atliktas šalyje, iš kurios atvyko, kitas jau atvykus. Prancūzijoje taip pat uždaromos dalis viešųjų įstaigų, visi atvykusieji testuojami COVID-19 testais. Ir čia tik keletas apribojimų taikomų šiose šalyse, kai likusiose šalyse, atskirais atvejai netgi regionuose, taikomi skirtingi apribojimai. Tad kaip tokiomis sąlygomis veikti tarptautiniam verslui?

Tikėtasi daugiau pagalbos iš Lietuvos valdžios struktūrų

Šiai dienai atrodo, kad situacija nėra valdoma. Susirinkus aktualią informaciją galiojančią šiandien negalime būti tikri, kad ji dar bus aktuali po kelių dienų. Jaučiamės kaip užburtame rate, nepertraukiamas informacijos rinkimas realiuoju laiku vyksta kasdien, dėl nuolatinio apribojimų keitimo ir naujų sąlygų įvedimo, kas ypač apsunkina darbų planavimą ir terminų laikymąsi, pagal sudarytas sutartis, – pasakojo CONSTRO vadovas. Bet visgi, ar tai turėtų būti šių dienų realybė? A. Borumas pridėjo, kad tikėjosi iš Lietuvos valdžios struktūrų, jog bus inicijuotas bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir atskiromis šalimis, kad Lietuvoje veikiantys tarptautiniai verslai galėtų gauti informaciją apie kintančius apribojimus užsienio šalyse. Praėjus jau beveik vieneriems metams nuo pandemijos pradžios matome, kad tokia ar panaši pagalba tarptautiniam verslui nėra organizuojama.

Poveikis šalies ekonomikai

Lietuvos banko duomenimis 2019 metais ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi dėl stipraus eksporto augimo (eksporto augimas 4,6%) net pablogėjus tarptautinei ekonominei aplinkai, tad apatiškas valdžios požiūris į tarptautinį verslą tikrai stebina, – teigia A. Borumas. Tarptautinis verslas kenčiantis nuo įvairių suvaržymų bei apribojimų praranda pajamas, o tai sudaro kliūtis tarptautinio verslo augimui. Mažesnės gautos pajamos reiškia tik vieną – sumokėti mažesni mokesčiai į šalies biudžetą, kas lemia lėtesnį tiek verslo, tiek visos šalies ekonomikos augimą arba net galimą jos stagnaciją.

Kokių veiksmų reikėtų imtis šiandien?

Matoma reali situacija šiandien lemia neigiamą poveikį tarptautiniam verslui, kuris atsiliepia visai šalies ekonomikai. Lietuvos valdžios struktūros labai padėtų tarptautinio verslo atstovams, jeigu imtųsi bendradarbiauti su užsienio šalių ambasadomis ir viešųjų įstaigų atstovais, o gauta informacija būtų atnaujinama kasdien bei pateiktų viešai prieinamą. Tokia iniciatyva būtų ne tik naudinga Lietuvos tarptautiniam verslui, bet ir galėtų tapti pavyzdžiu kitoms užsienio šalims.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius