Augalų energija grįžta į žemę
Vokietijos ūkininkai, kurie anuomet pradėjo ūkininkauti vadovaudamiesi Rudolfo Steinerio filosofija, ėmė klestėti, palyginti su visais kitais. Aplinkiniams tai kėlė nuostabą, nes iš pirmo žvilgsnio biodinaminiai ūkiai nieko ypatingo nedarė. Tai iš kur derlius?
„Stebuklai glūdi tame, kad ūkininkaujant biodinamiškai aktyvinamos gyvybinės augalų jėgos, jie stiprinami. Tarytum kaip žmogus: tas, kurio imunitetas stiprus, gali daugelį metų niekuo nesirgti, o kitas, kurio nusilpęs, gali būti nuolat pasiligojęs“, – kelionės į Vokietiją metu žurnalistams yra sakiusi viena biodinaminės žemdirbystės entuziasčių Lietuvoje Rasa Čirienė.
Vienas svarbių biodinaminio ūkio išskirtinumų yra specialių preparatų gaminimas ir naudojimas. Vieni preparatai skirti kompostuoti, kiti – augalų ir dirvos gyvybinėms jėgoms sužadinti.
Stebuklai glūdi tame, kad ūkininkaujant biodinamiškai aktyvinamos gyvybinės augalų jėgos, jie stiprinami. Tarytum kaip žmogus: tas, kurio imunitetas stiprus, gali daugelį metų niekuo nesirgti, o kitas, kurio nusilpęs, gali būti nuolat pasiligojęs.
Kompostuojamos ūkyje gaunamos augalinės atliekos. Tam, kad kompostas greičiau fermentuotųsi, jis maišomas su karvių mėšlu.
Tuo tarpu preparatai gaminami iš tam tikrų žolių ir gyvūninės medžiagos. Preparatus turi gaminti pats ūkininkas iš savo ūkyje augančių žolių. Skirtingiems preparatams naudojami šeši augalai: vaistinės ramunėlės, kraujažolės, dilgėlės, kiaulpienės, valerijonai ir ąžuolo žievė.
Pirmąjį sezoną pavyko išvengti ligų
„Šie metai buvo pirmasis mūsų aktyvios veiklos sezonas. Bet jau purškėme laukus ir augalus pačių pasigamintais preparatais.
Dar sunku pasakyti apie realų poveikį, tačiau galime pasidžiaugti, kad daržovės, javai augo neblogai, išvengėme kokių nors ligų. Tikiu, kad tai – ir preparatų „nuopelnas“, – sakė žemės ūkio bendrovė „Ilzenbergas“ vadovas Petras Kuras.
Nedideli biodinaminių preparatų kiekiai turi tiek energijos, kad jos užtenka hektarams laukų. Tai panašu į homeopatiją, kai itin maži tam tikrų medžiagų kiekiai aktyvina gyvybinę energiją ir yra naudojami ligoms gydyti. Tokiu preparatu galima laistyti kompostą, juo vėliau tręšiamos dirvos.
Biodinaminiuose ūkiuose nė kalbos negali būti apie chemikalų ar sintetinių trąšų naudojimą. Vienintelės trąšos – kompostas, o augalų imuniteto stiprinimui – preparatai.
Svarbus vaidmuo pagal biodinaminius principus dirbančiuose ūkiuose skiriamas augalų sėjomainai ir atskirų augalų savybėms. Pavyzdžiui, kiaulpienės auga tam, kad šviesintų aplinką, dilgėlių paskirtis – įvesti tvarką aplinkoje ir žemėje. Jeigu kur nors išauga dilgėlių, ūkininkai sako, kad toje vietoje reikia daugiau tvarkos. Valerijonai nuramina, subalansuoja. Biodinaminiuose ūkiuose jų prireikia laukuose tuomet, kai norima suvienodinti visų augalų augimo tempus, kad nebūtų vieni aukšti, o kiti žemi.
Kiekvieną sezoną – vis kitos kultūros
7-asis žemės ūkio bendrovės „Ilzenbergas“ ūkininkavimo principas skelbia: „Ūkininkaujame atstatydami žemės derlingumą: tai darome naudodami tik ekologišką kompostą ir tik natūralias – organines trąšas, bei ypač atsakingai laikomės sėjomainos reikalavimų, pagal kuriuos augalai laukuose „juda“, t.y. į tą patį lauką tos pačios rūšies augalai sugrįžta ne dažniau kaip kas ketveri metai. Taip pat kiekvienai daržovių rūšiai parenkamas geriausiai tinkamas „kaimynas“. Praktikuojant tokius ūkininkavimo būdus dirva nėra alinama, daržovės geriau apsaugotos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų“.
Sėjomaina – tai ariamosios žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma pastoviais ir lygiais laukais, kuriuose augalai kaitomi iš anksto nustatyta tvarka. Sėjomaina yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė, nes skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Taip kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, ūkininkai efektyviai sumažina ir piktžolėtumą.
Ligos ir kenkėjai taip pat būna prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą jų poveikis kultūriniams augalams smarkiai sumažinamas.
Ligos ir kenkėjai taip pat būna prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą jų poveikis kultūriniams augalams smarkiai sumažinamas.
Be to, augalų kaitaliojimas vietomis didina dirvožemio derlingumą, nes padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Todėl ūkininkams svarbu tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Dirvožemio derlingumą labiausiai didina daugiametės žolės, kaupiamieji augalai, ankštiniai javai, o mažina varpiniai javai ir linai.
