Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 7d. 23:38

„Agrokoncerno“ žemės. Įstatymas yra, kontrolės nėra

Egidijus Šileika, Valdas Eimontas, Edgaras Šakys, Karolis Šimas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Egidijus Šileika, Valdas Eimontas, Edgaras Šakys, Karolis Šimas

Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ vadovai, matyt neapsikentę daugybės klausimų, surengė spaudos konferenciją, kur paskelbė, kad šiuo metu bendrovė valdo per 36 tūkst. hektarų žemės. 22 tūkst. iš jų – nuosava. 2014 m. buvo priimtas įstatymas, kuris neleidžia įgyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Konservatoriai paprašė žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pateikti duomenis kiek po 2014-ųjų „Agrokoncernas“ pirko žemės, ir ar tai padarė nepažeisdamas įstatymų. Šio vadovas sako, kad tuo laikotarpiu nupirkta beveik 600 ha, tačiau tai padaryta teisėtai, nors yra požymių, kad bendrovės ir ūkininkai yra patyrę „Agrokoncerno“ spaudimą perleisti žemes, pajus ar akcijas. Aiškesnių atsakymų konservatoriams, regis, nepateiks ir ministras, nes, pasak jo, duomenų apie fizinių ar juridinių asmenų įgytą ar turimą žemę dėl duomenų apsaugos gali pareikalauti tik teisėsaugininkai ar mokesčių inspekcija, likusiems jie neprieinami. Dar daugiau, yra įstatymas, bet nėra kas kontroliuoja jo vykdymą, tačiau imtis kontrolę įteisinti žemės ūkio ministras neskuba.

R.Karbauskis teigia, niekas niekada nėra padavęs į teismą nei įmonių, susijusių su juo, nei jo. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį „Agrokoncernas“ turėjo daugiau kaip 90 bylų. Beveik pusėje dalyvavo kaip ieškovas, dviejose dešimtyse – kaip kreditorius.

Per pastarąjį dešimtmetį „Agrokoncernas“ turėjo daugiau kaip 90 bylų. Beveik pusėje dalyvavo kaip ieškovas, dviejose dešimtyse – kaip kreditorius.

Pavyzdžiui, 2011 m. Kauno apygardos teisme UAB „Agrokoncerno grūdai“ pateikė ieškinį, kuriuo iš ūkininko prašė priteisti beveik 300 tonų kviečių ir rapsų. UAB „Agrokoncerno grūdų“ neįtikino ūkininko pateikti paaiškinimai, kad sutarties jis neįvykdė dėl nenugalimos jėgos – derlius buvo sunaikintas smarkaus lietaus su perkūnija ir škvalu, ir vienašališkai nutraukė sutartį. Kauno apygardos teismas bendrovės ieškinį atmetė. Jos vadovas, paklaustas ar tokią praktiką savo skolininkams įmonė taiko nuolat, negalėjo atsakyti.

„Turbūt viena, kuri nuėjo iki teismo, kiek yra kitų atvejų, aš tikrai nepasakysiu, ar didelis procentas. Gal, Lina, trumpai pakomentuokime tą klausimą ar didelis procentas, kuomet kreipėmės vienašališkai susigrąžinti?“, – sakė UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.

„Mes tiesiog pabandėme formuoti teismų praktiką, o vėliau nusprendėme, kad nereikia eiti tolimesniu keliu, t. y. gavom iš teismo atsakymą, kokį jūs ir matote, ir nusprendėme, kad geriau su ūkininkais tartis taikiai, gyventi taikiai“, – jį papildė UAB „Agrokoncerno grupė“ teisininkė Lina Nemeikšienė.

R.Karbauskis taip pat neigia viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad jo valdomos įmonės atiminėja ūkius. 2008 m. UAB „Agrokoncerno grūdai“ Šiaulių apygardos teismo paprašė iškelti bankroto bylą Pakruojo rajone esančiai „Žvirblonių“ ŽŪB. Vėlgi ir čia neatsiskaityta už grūdus pagal pasirašytas pirkimo-pardavimo sutartis. Už parduotus grūdus žemės ūkio bendrovė „Agrokoncerno grūdams“ buvo įsipareigojusi sumokėti beveik milijoną eurų, bet neįstengė ir bankrutavo. Dabar priklauso „Agrokoncerno“ įmonių grupei. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, jie bankroto procedūras yra inicijavę 3 žemės ūkio bendrovėms. Nupirkdami Žvirblonių bendrovę, „Agrokoncernas“ su ja įgijo ir per 270 ha žemės, kombainų, traktorių.

„Perimant ŽŪB „Žvirbloniai“ ji buvo perimta pasirašius taikos sutartį bankroto procedūros metu, ir mes pirkome ne fizinį turtą, ne pastatus, ne žemę, o mes nupirkom tos bendrovės pajus“, – teigė UAB „Agrokoncerno grupė“ generalinis direktorius Valdas Eimontas.

Vienintelis „Agrokoncerno“ akcininkas R.Karbauskis ne kartą viešumoje yra teigęs, kad bendrovė stambėja, nes gelbėja bankrutuojančius ūkius.

Vienintelis „Agrokoncerno“ akcininkas R.Karbauskis ne kartą viešumoje yra teigęs, kad bendrovė stambėja, nes gelbėja bankrutuojančius ūkius. O „Savaitės“ šaltinių teigimu, „Agrokoncerną“ politikas plėtė ir kitais būdais. Pavyzdžiui, Šiaulių regione susirasdavo žemės ūkio bendrovių akcininkus ir bandydavo perpirkti jų turimus pajus, taip siekdamas įgyti kontrolę. Su keliomis pavyko, pavyzdžiui, Bridų, su kitomis – Verbūnų žemės ūkio bendrove teko net bylinėtis dėl, kaip bendrovė teigė, neteisėtai nupirktų pajų.

„Žemvaldžiai, taip vadinamas land grabbing (žemės užgrobimas) yra... Pažeidžia žmogaus teises ir iš tikrųjų, na, spaudžia smulkų verslą, nesudaro jam sąlygų augti ir plėstis“, – sakė Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas sako, kad abejonių dėl sparčiai šalyje superkamų žemių dar prieš keletą metų kėlė ir žemdirbių savivalda. Žemės ūkio rūmai kreipėsi net į Specialių tyrimų tarnybą, kad ši aiškintųsi, kokios kilmės pinigais įsigyjama žemė, kokio dydžio sklypai, kas yra savininkai, tačiau teisėsaugininkai nesureagavo. Tad nenuostabu, kad esant tokiai palankiai situacijai, verslas tuo naudojasi.

„Pirkimo-pardavimo procesas vyko, įstatymas kaip ir yra, kaip ir privaloma to įstatymo laikytis, bet kas tą turėtų kontroliuoti, kaip ir nėra. Verslas visada taip daro. Jei yra kažkokios spragos ar yra tokie įstatymai, kokie yra ir, turbūt, verslas gyvena pagal tuos įstatymus“, – svarstė žemės ūkio ministras B.Markauskas.

Kad šiame sektoriuje galioja „laukinių vakarų“ taisyklės, pripažįsta ir ministras, kuris sako taip pat ne kartą girdėjęs atvejų, jog ūkininkai dėl įsiskolinimų yra nuvejami nuo žemės, atimamas jų turtas. Tačiau valstybės bandymai sustabdyti vis labiau besiplečiančius žemvaldžius kol kas neduoda rezultatų. Priimant įstatymą sąmoningai ar ne palikta spraga, kuria verslas ir naudojasi.

„Asmeniui nėra uždrausta turėti keletą bendrovių, ir viena bendrovė, vienas juridinis asmuo gali įsigyti iki 500 ha, o kiek tų bendrovių gali asmuo valdyti tiesiogiai, netiesiogiai, nėra reglamentuota. Tai čia didžiausia problema, kai vienose rankose netiesiogiai gali būti sukoncentruotas didelis kiekis žemės ūkio paskirties žemės“, – kalbėjo teisininkas Karolis Rugys.

Kad taiko tokį verslo modelį, kai perkama ne žemė, o ją turinčių įmonių akcijos, yra teigęs ir R.Karbauskis. Įstatymų pakeitimai būtini, sako ministras, tačiau iniciatyvos nerodo ir nežada, kad ministerija siūlys tobulinti įstatymus.

„Gali ir Kaimo reikalų komitetas, gali ir Seimas, gali ir atskiras Seimo narys inicijuoti ar tai naują įstatymą ar tam tikrų įstatymų pataisas. Aišku, tą gali daryti ir Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija“, – sakė B.Markauskas.

Tačiau, kita vertus, ministras svarsto, kad jeigu buvo pažeidimų įsigyjant žemę, jis neatmeta, kad būtų galimybė ją atimti.

„Jeigu po 2014 m. buvo įsigyta žemės daugiau nei 500 hektarų, ko gero, būtų galimybė inicijuoti procesą, kad tą žemę kažkaip paimti, nes tai buvo padaryta nusikalstamu keliu, apeinant įstatymą. Aišku, ar tai pavyktų įrodyti, jei tai yra UAB, tai jau kitas klausimas“, – abejojo B.Markauskas.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką