„Į rinką pateko pirmosios genetiškai modifikuotos žuvys, ir Kanados vartotojai, to nežinodami, tampa pirmaisiais bandomaisiais triušiais“, – pirmadienį sakė aplinkosaugos grupės „Vigilance OGM“ atstovas Thibault Rehnas.
Penktadienį JAV kompanija „AquaBounty Technologies“ pranešė Kanadoje pardavusi maždaug penkias tonas genetiškai modifikuotis lašišos filė po to, kai gavo šios šalies maisto ir sveikatos tarnybų leidimus.
Kanados sveikatos apsaugos ministerija bei Maisto patikros agentūra dar gegužę pranešė, kad po trejus metus trukusių bandymų nustatyta, jog genetiškai modifikuota lašiša yra „tokia pat saugi, kaip ir įprastinė lašiša“.
„Niekas, išskyrus „AquaBounty Technologies“, nežino, kur yra genetiškai modifikuota lašiša, – sakė 16 genetiškai modifikuotų produktų tyrimo ir stebėsenos grupių vienijančio tinklo „The Canadian Biotechnology Action Network“ atstovė Lucy Sharrat.
„Bendrovė neatskleidė, kur buvo parduota genetiškai modifikuotis lašišos filė ar kokiam tikslui, ir mums šokas, kad jie įžengė į rinka šiuo metu“, – sakė ji.
Genetiškai modifikuotos lašišos auginamos Panamoje, tačiau „AquaBounty Technologies“ planuoja pradėti jas auginti Kanados Princo Edvardo saloje. Jau pasiekas susitarimas su provincijos valdžia įrengti čia žuvininkystės ūkį, tačiau dar kol kas negavo Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo.
„AquaBounty Technologies“ auginamose genetiškai modifikuotose lašišose yra augimo hormono genas, dėl kurio žuvis subręsta greičiau už įprastinę lašišą. Genetiškai modifikuota žuvis subręsta per 16-18 mėnesių, o natūrali Atlanto lašiša – per 30 mėnesių.
