Bado grėsmė – nuolatinė tema
Sparčiai augančio gyventojų skaičiaus keliamos problemos, ypač augantis maisto poreikis – nuolatinė Jungtinių Tautų, NATO, pasaulinių mokslo ir verslo organizacijų tema. Apie kylančias grėsmes kalbama su susirūpinimu, tačiau optimistinė vizija išlieka.
Pamaitinti populiaciją buvo ir tebėra pagrindinė žemės ūkio užduotis. Vienas iš viltį palaikančių argumentų – per visą žmonijos istoriją žemės ūkis vystėsi, atsiliepdamas į didėjančio gyventojų skaičiaus poreikius. Nuo XIX amžiaus pradžios iki dabar pasaulio gyventojų skaičius, siekęs milijardą, išaugo septynis kartus, tačiau dar daugiau išaugo iš hektaro prikuliamų grūdų ir gyvulinės kilmės produkcijos rodikliai.
Žemės ūkio automatinių sistemų inžinerijos srityje dirbantis amerikiečių profesorius dr. Lavas Khotas (Lav Khot) įsitikinęs, kad efektyvumo proveržį žemės ūkyje turėtų paskatinti naujos jutiklinės ir automatinės technologijos. Šios technologijos, beje, jau dabar nėra visiška naujiena Lietuvos ūkininkams.
Lietuva – pasaulio maisto rinkos dalyvė
„Pirmiausia reikia turėti omenyje, kad mūsų šalis buvo ir tebėra žemės ūkio kraštas, aktyviai dalyvaujantis pasaulinėje maisto produktų rinkoje. Todėl mūsų ūkininkai ne tik domisi, bet ir išbando bei naudoja naujausias žemės ūkio technologijas. Tai jiems padeda dirbti efektyviai ir konkuruoti pasaulyje“, – pastebi bendrovės „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje prikulta 5,7 mln. tonų grūdų, o geresniais 2015 metais – net 6,5 mln. tonų. Vien Klaipėdos uoste 2016 metais eksportui krauta 3,56 mln. tonų įvairių žemės ūkio produktų, iš jų 2,82 mln. tonų – grūdų, arba pusė mūsų šalyje užauginamos produkcijos.
Pasak bendrovės atstovo, modernias technologijas taikantiems mūsų ūkininkams pasisekė išauginti laukų derlingumą, kuris siekia ir net viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau kaip viso pasaulio, taip ir Lietuvos žemdirbiai dar turi rezervų. Juolab, kad žemės ūkio techniką tobulinantys inžinieriai ir mašinų gamintojai nestovi vietoje. Jų partneriai, kuriant naujas technologijas, yra skaitmeninių technologijų specialistai.
Aria ir tręšia 2,5 cm tikslumu
„Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas įžvelgia ir keletą visam pasauliui būdingų žemės ūkio technikos tendencijų, kurios neaplenks ir mūsų šalies ūkių. Pirmiausia – vis daugiau ūkininkų naudos tiksliojo ūkininkavimo sistemas, leidžiančias ne tik išnaudoti kiekvieną, kad ir nedidelį lauko plotelį, bet ir efektyviai išberti sėklas, trąšas bei kitas augalų priežiūros priemones.
Kas tai yra tiksliojo ūkininkavimo sistemos ir kaip jos veikia? Tai yra modernios žemės ūkio technologijos, sujungtos su informacinėmis technologijomis. Ši jungtis padeda kiekvienai augalo sėklai arba augalui gauti tiksliai tai, ko jiems reikia – pradedant dirvožemiu ir baigiant augalų priežiūra bei tręšimu pagal ES reikalavimus. Tokios sistemos mūsų šalyje veikia jau ne vienerius metus. „Navigacines sistemas naudojantis ir automatiškai vairuojamas traktorius ar kombainas lauke pasiekia 2,5 centimetrų tikslumą. Turime vieną pažangiausių palydovinės navigacijos tinklų Europoje“, – aiškina „Dotnuva Baltic“ atstovas.
Tiksliojo ūkininkavimo sistemos apsaugo ir nuo netikslingo pakartotinio įdirbimo ar sėklų ar cheminių priemonių išbarstymo į dirvą vadinamųjų perdengimų metu. Netiksliai dirbanti žemės ūkio technika iš dalies važiuoja per jau apdirbtą, apsėtą ar patręštą lauko juostą – dėl to išauga veiklos sąnaudos, kurios turi įtakos produkcijos kainai. O juk prieinama žemės ūkio produkcijos kaina – viena iš svarbiausių pasaulio politikų įvardijamų priemonių išspręsti didėjančio maisto poreikio sukeliamas problemas.
Anot R.Janarausko, visa tai galėtume pavadinti išmaniosiomis žemės ūkio technologijomis. Jas papildo ir žemės ūkiui pritaikyti dronai. Į juos įmontuoti vaizdo fiksavimo prietaisai bei jutikliai leidžia per atstumą stebėti kiekvieną augalą ar gyvūną bei akimirksniu perduoti šią informaciją prie kompiuterio dirbančiam ūkininkui arba programai, skirtai valdyti traktorių, kombainą ar savaeigę techniką.
Robotai vietoje darbininkų
R.Janarauskas įvardija ir dar vieną žemės ūkio kryptį didesniam efektyvumui pasiekti – robotizaciją. Jos pionieriai Lietuvoje – melžimo robotus ir pašarų pristūmimo robotus pradėję naudoti gyvulių augintojai. Kaip rodo patirtis, modernūs melžimo robotai yra ypač draugiški karvėms, ūkiuose jie pakeičia darbuotojus, padeda taupyti veiklos sąnaudas, o tai turi įtakos ir pagaminto pieno savikainai.
Dar didesnę pridėtinę vertę gyvulininkystės ūkiuose reikia pašarų maišymo pristūmimo robotai. Jie ne tik padeda racionaliau naudoti pašarą, bet ir pagerina primilžių ar prieaugio rodiklius.
„Dotnuva Baltic“ atstovas taip pat primena apie žemės ūkio parodose pradėtus pristatinėti traktorius be vairuotojų. Per atstumą kompiuteriu bus galima valdyti ne vieną tokią priemonę – šitaip papildomai taupyti veiklos sąnaudas, skirtas darbininkams samdyti.
Kryptis – efektyvumas
Prie efektyvumą didinančių tiksliojo ūkininkavimo technologijų prisideda ir inovatyvios augalų priežiūros technologijos. Pavyzdžiui, modernūs savaeigiai purkštuvai, paskleidžiantys itin smulkius lašelius, leidžia efektyviai nupurkšti laukus su dvigubai mažesniu nei įprasta skysčio kiekiu. Be to, tai galima padaryti per žymiai trumpesnį laiką. Tokie purkštuvai – dar viena žemės ūkio veiklos sąnaudų mažinimo priemonė, kurios efektas kartu su tiksliojo ūkininkavimo sistemomis dar labiau išauga.
„Efektyvumas ir dar sykį efektyvumas – taip ekspertai įvardija kryptį, kuri padėtų spręsti uždavinius dėl augančio gyventojų skaičiaus. Kitų priemonių, kaip efektyvumas, mes neturime. Juk šiuo metu visame pasaulyje praktiškai dirbami visi laukai, kurie tik nors kiek tinkami žemdirbystei. Padidinti šių plotų beveik nebegalime. Vadinasi, turėsime maistą ir pašarą efektyviai ir prieinamomis kainomis užauginti tuose pačiuose laukuose“, – sako R.Janarauskas.
