Dabar populiaru
Publikuota: 2015 liepos 8d. 11:22

Biodinaminis ūkis — aukščiausia ekologinio ūkininkavimo pakopa

36290656_l
Mėsiniai galvijai

Vakaruose itin vertinamas biodinaminis ūkininkavimas – labai brangus malonumas. Jis išskirtinis tuo, jog dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės gyvuoja viename uždarame rate, harmoningoje sąveikoje vieni su kitais. Lietuvoje tai dar ganėtinai naujas metodas bet net griežti tokio ūkio steigimo reikalavimai – žemdirbiams ne kliūtis. Dažniausiai prie biodinaminio ūkininkavimo pereina ekologinių ūkių valdytojai.

Biodinaminiame ūkyje vadovaujamasi gamtos pusiausvyros, darnos tarp žmogaus, gyvūnų ir augalų principais. Toks ūkis minimaliai priklausomas nuo išorės veiksnių ir išlaiko pats save. 

Biodinaminiame ūkyje vadovaujamasi gamtos pusiausvyros, darnos tarp žmogaus, gyvūnų ir augalų principais. Toks ūkis minimaliai priklausomas nuo išorės veiksnių ir išlaiko pats save. Biodinaminiais, iš to paties ūkio žaliavų pagamintais preparatais, dirvožemyje atkuriamas humuso sluoksnis. Pagrinde šie preparatai gaminami iš mėšlo, todėl, būtina sąlyga – gyvulių auginimas. Taip pat, tausojant dirvožemyje vykstančius natūralius procesus pasitelkiama tik būtina technika, kruopščiai derinamos ir įvairinamos auginamos kultūros, netgi atsižvelgiama į planetų išsidėstymą.

Biodinaminiam ūkiui taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei ekologiniam, o ir tokiame ūkyje užauginta ir/ arba pagaminta produkcija yra kur kas brangesnė. Biodinaminius ūkius Lietuvoje sertifikuoja globali organizacija „Demeter“, vienijanti per 5000 biodinaminių ūkių 40-yje šalių visame pasaulyje.

Martineliū biodinaminis ūkis
Martineliū biodinaminis ūkis

Biodinaminio produkto statusas suteikiamas per trejus metus, tačiau teikti produkciją rinkai galima jau antraisiais metais.

Lietuvoje šiandien klesti apie 10 biodinaminių ūkių. Įgyti tokio ūkio statusą netrukus tikisi ir Levaniškių kaime (Širvintų r.) ūkininkaujantys Kristina ir Arūnas Martinėliai.

Verslas – iškart po studijų

Martinėlių šeimos ūkis įkurtas 1996 metais, kuomet studijuodamas universitete A. Martinėlis praktikavosi Vokietijoje. Ten ir susižavėjo biodinaminiu ūkininkavimu. „Tai vyro idėja. Kai jis mokėsi Žemės ūkio universitete, atrodo, po trečio kurso, atliko praktiką Vokietijoje. Tada jį ir pakerėjo biodinaminio ūkio idėja. Jam tai buvo įkvėpimas – kaip ten žmonės gražiai gyvena, kaip gražiai ūkininkauja. Pagal tą pavyzdį ir mūsų ūkį įrengė“, – pasakoja K. Martinėlienė.

Šeima ūkininkauti pradėjo turėdama 14 hektarų ploto, kurį A. Martinėlis paveldėjo iš močiutės. Šiuo metu Martinėlių valdos siekia per 400 hektarų. Pagrindinės šeimos pajamos – javų auginimas. Be to, Martinėliai augina grikius, žieminius kviečius, kvietrugius, žirnius ir kitas kultūras. „Šiemet turim beveik 200 ha vien žirnių“,  sako ūkininkė.

2006 metais ūkis prasiplėtė – šeima įsigijo pirmuosius gyvulius. „Pirmuosius galvijus, devynias telyčaites ir buliuką, atsivežėm iš Vokietijos. Dar keturias telyčaites pirkome vėliau. Ir iš tų kelių galvijų dabar jau turim apie šimtą. Mūsų galvijai mėsiniai, hailendų veislės“, – patikslina moteris.

Nuo ankstaus ryto iki sutemų

Didysis darbymetis ūkyje prasideda balandį ir tęsiasi iki pat vėlyvo rudens. Šiuo laikotarpiu šeima darbuojasi nuo ankstaus ryto iki sutemų. „Dirbam be perstojo – sėja, tada šienapjūtė, grikių kūlimas, dar ir dobilus kuliam. Iki lapkričio pradžios taip ir sukamės“, – sako ūkininkė.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Joniškio rajone javų laukais rieda kombainai
Alvydo Januševičiaus nuotr.

Artėjant sėjai, didžiąją dalį sėklų šeima pasiruošia pati. Kadangi didelės pasiūlos specializuotoms ekologinėms sėkloms Lietuvoje nėra, norėdami naujų augalinių kultūrų Martinėliai kreipiasi į įmones, užsakančias ekologines sėklas iš užsienio.  

Kristina ir Arūnas Martinėliai turi du sūnus – Julių ir Augustiną. Jie taip pat tėvams padeda ūkyje. Tačiau didesniame kaip 400 ha valdai apdirbti keturių asmenų neužtenka – šeima įdarbinusi ir penkis nuolatinius darbininkus. „Pastoviai investuojame į techniką, gamybinius pastatus, visur reikia papildomų rankų“, – tikina K. Martinėlė.

Paklausta, su kokiais didžiausiais sunkumais susiduria, ūkininkė išskiria tik vieną – nuolat kintančias oro sąlygas. Mat nuo jų labiausiai priklauso derliaus kokybė ir gausa.

Biodinaminis ūkis reikalauja daugiau pasišventimo

Biodinaminiame ūkyje Martinėliai atlieka daugybę papildomų darbų, kurie įprastam ūkiui būtų nereikalingi. „Mes, pavyzdžiui, patys gaminame specialius preparatus, kuriuos dedame į kompostą. Paskui tą kompostą barstom ant laukų. Taip pat purškiam ekologiškais preparatais, kad sustiprinti augalus ir dirvožemį. Iš tikrųjų labai daug rankų ir laiko reikia biodinaminiam ūkiui palaikyti“, – ūkio specifika dalinasi K. Martinėlė. 

Patys gaminame specialius preparatus, kuriuos dedame į kompostą. Paskui tą kompostą barstom ant laukų. Taip pat purškiam ekologiškais preparatais, kad sustiprinti augalus ir dirvožemį.

Pastaruosius keletą metų, šeima per sezoną parduoda apie 500 tonų javų. Sutuoktiniai neslepia liūdesio, kad apie 80 procentų užauginamo ekologinio derliaus pasilieka ne Lietuvoje, bet iškeliauja į užsienį. „Dažniausiai javai iškeliauja į užsienį, ekologiškiems pašarams gaminti“, – teigia K. Martinėlienė. – Ten ekologinės produkcijos paklausa didelė. Nors supirkėjai ne retai keičiasi, visumoje jų kiekvienais metais daugėja. Kai jau gausime biodinaminio ūkio statusą, poreikis labai išaugs. Bet, vėlgi, produkcija ir toliau keliaus pagrinde į užsienį.“

Parama – tramplinas į modernų ir konkurencingą ūkį

Per visą ūkininkavimo laiką Kristina ir Arūnas Martinėliai jau tris kartus sėkmingai siekė valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos.  Už pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę  „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gautą paramą šeima pirko būtiną techniką. „Įsigijome labai daug gyvulių priežiūros įrangos, pašarų rengimo technikos. Paskutiniuoju projektu, pagal investicijų į žemės ūkio valdas veiklos sritį, pirkom kombainą ir galingesnį traktorių, kuris mums jau buvo būtinas dėl didėjančių ūkio plotų“, – pasakoja ūkininkė Kristina.

„Parama buvo labai didelis postūmis geresnio ūkininkavimo link – kaip tramplinas. Mes labai patenkinti“, – džiaugiasi Martinėliai. Šiuo metu šeima vieną projektą jau įgyvendinusi, dar du baigia dabar. Artimiausioje ateityje sutuoktiniai neplanuoja dar labiau plėsti augalininkystės ūkį. Jų vizija – pasitelkiant paramos lėšas plėsti ir modernizuoti gyvulininkystės veiklą. Tačiau, gyvuliai auga lėtai, o turimi – įsigyti dar palyginti neseniai – naujas paraiškas Martinėliai teiks tik galvijams paūgėjus.

„Biodinamis ūkininkavimas Lietuvoje dar nėra toks populiarus, bet tie ūkininkai, kurie pasiryžo šiai naujovei, vystosi ir auga, taigi – tai gera ir perspektyvi investicija. Svarbu nebijoti ieškoti savo kelio ir savo idėjos, kuri bus miela širdžiai, tada darbas bus malonus, o įdėtos pastangos grįš su kaupu“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ūkiams modernizuoti – apie pusė milijardo eurų

Šalies ūkiams modernizuoti 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu skirta beveik 451,5 mln. eurų ES ir valstybės paramos lėšų. Už šią Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skirtą sumą kaimo vietovėse visoje Lietuvoje baigiama įgyvendinti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų projektų. Ūkininkams jau išmokėta apie 95 proc. skirtos paramos.

Daugiau informacijos – www.nma.lt  

Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros

NMA KPF
Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:35
49:40
01:06

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką