Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Braškių augintojas prognozuoja gerą uogų derlių

Braškė
Fotolia nuotr. / Braškė
Šaltinis: www.nma.lt
0
A A

Uogų augintojas iš Radviliškio Vigantas Šlėvė nuolat seka braškių veislių madas ir, atsižvelgęs į pirkėjų poreikį, savo ūkį papildo vis naujomis. „Per daug metų žmonės išmoko atskirti braškių veisles ir pageidauja įsigyti tik tam tikrų“, – sako jis. V. Šlėvė prognozuoja, kad šią vasarą braškių trūkumu pirkėjai neturėtų skųstis.

„Šiemet buvo gera žiema ir, nors ne visos braškės buvo apdengtos, nė vienas sodinukas nenušalo, todėl derlius turėtų būti gausus. Gražiai atrodo – kaip tik dabar nudenginėjam, braškės žalios, visai nepajuto žiemos“, – džiaugiasi ūkį Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) modernizavęs vyras.

šiemet pirmųjų lietuviškų braškių turėtume sulaukti gegužės viduryje ar šiek tiek anksčiau, o paskutinių turėtų pakakti iki liepos vidurio

Ūkininkas prognozuoja, kad šiemet pirmųjų lietuviškų braškių turėtume sulaukti gegužės viduryje ar šiek tiek anksčiau, o paskutinių turėtų pakakti iki liepos vidurio. Vyras pastebi, kad pastaruosius kelis metus braškių kainos yra nusistovėjusios: ankstyvosios gali kainuoti iki 7,5 Eur už kilogramą, pigiausios, paskutinės – apie 2 Eur už kilogramą.

Uogų užteks visai vasarai

Fotolia nuotr./Braškės
Fotolia nuotr./Braškės

Ūkininko teigimu, pirkėjai išlavino skonį ir, atėję nusipirkti braškių, reikalauja konkrečios rūšies: „Ypač miestuose, pavyzdžiui, Šiauliuose, Panevėžyje pirkėjai atskiria pagal veisles ir pageidauja būtent tam tikrų. Tik mažesniuose miesteliuose tokių prašymų būna rečiau.“ V. Šlėvė sako, kad iš ankstyvų veislių labai mėgiamos ir perkamos yra „Rumba“ (skanios, atsparios puvimui), „Darselect“ (skanios, didelės, aromatingos), o iš vėlyvų – „Pandora“ (stambios, tamsiai raudonos uogos).

Savo ūkyje radviliškietis augina daug skirtingų veislių braškių: be jau minėtų „Rumba“, „Darselect“ ir „Pandora“, laukuose ir nedideliuose šiltnamiuose pirmąja pavasario šiluma džiaugiasi „Honeoye“, „Sonata“, „Florence“, „Elegance“, „Marmelada“ ir remontantinių (visą vasarą derančių) veislių sodinukai.

Braškė nekaupia savyje pesticidų, tai – sveika uoga, labai naudinga žmogaus organizmui.

Daug skirtingų veislių ūkininkas augina ne tik dėl pirkėjų pageidavimų, bet ir pasaulyje vyraujančių braškių veislių madų ir praktinio sumetimo – kad skirtingu metu prinokstančių braškių turėtų visam vasaros sezonui.

„Veislės vis tobulėja, atsiranda naujų, keičiasi mados – vienas išbraukiame iš sąrašo, pasiimame naujų, kurios tinka pagal mūsų klimatą. Pavyzdžiui, nors itališkų veislių braškės gražios, didelės, tačiau jos neuždera Lietuvoje. Dabar naują veislę „Malvina“ atsivežiau, tai ir liepos pabaigoje braškių žadu turėti“, – aiškina jis.

Kad sulauktų didesnio derliaus, 2,5–3,5 ha braškių kasmet auginantis V. Šlėvė nuolat atnaujina lysves. Ūkininkas kiekvienais metais sodina hektarą naujų braškių sodinukų, o dalį senų išrauna.

Nori užauginti daugiau

Manau, kad Lietuvoje trūksta šalyje užaugintų braškių, galėčiau dvigubai daugiau parduoti, jei turėčiau. Užtenka vietoje parduoti, rinkų užsienyje neieškau

V. Šlėvė svarsto apie ūkio didinimą – norėtų auginamų braškių plotą išplėsti iki 7 ha. „Manau, kad Lietuvoje trūksta šalyje užaugintų braškių, galėčiau dvigubai daugiau parduoti, jei turėčiau. Užtenka vietoje parduoti, rinkų užsienyje neieškau. Ir šaldytoms braškėms paklausa yra, galima parduoti daug daugiau“, – įsitikinęs jis. Braškes ūkininkas pardavinėja Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio miestų turguose, o šaldytą produkciją tiekia vienam Lietuvos konservų fabrikui.

Braškėmis mėgsta gardžiuotis ir V. Šlėvės šeima. „Braškė nekaupia savyje pesticidų, tai – sveika uoga, labai naudinga žmogaus organizmui. Kasmet rekomenduojama suvalgyti apie 5–10 kg braškių“, – teigia pašnekovas.

Kasmet iš hektaro priskinantis apie 14–15 tonų braškių ūkininkas pasakoja ūkininkaujantis kartu su tėvu – vyrai vienas kitam padeda ūkiuose, dalijasi produkcijos šaldymo sandėliais. V. Šlėvė taip pat augina 26 ha juodųjų serbentų, kuriuos urmu tiekia uogų supirkimo įmonėms.

Apie braškių ūkio plėtrą galvojantis vyras yra pasinaudojęs ES parama – pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įsigijo laistymo sistemą – siurblius, laistymo filtrus, žarnas. Taip pat pirko įvairios žemės apdirbimo technikos. 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu įsigyta technika palengvino ūkius darbus ir padidino darbo našumą, todėl ūkininkas sustoti neketina: jau pateikė paraišką pagal naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.

Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!

kpf ženklas sumažintas
 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką