3 hektarų teritoriją 27 danielių laikymui užsitvėręs ministras dabar svarsto, kaip reikės priversti griauti danielių tvoras tokius asmenis kaip valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ar Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus. Antradienį ministeriją tai įgaliojo padaryti Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Taip, aš laikau danielius aptvare, bet jie yra ne miške, o pievoje, laukuose“, – sakė ministras.
Ganosi 2 patinai ir 25 patelės
2017 metų rugsėjo 29 dieną tuometinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sėdo prie stalo ir suraitė prašymą.
„Prašome išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, – teigiama dokumente. K.Mažeika papildė, kad žada laikyti 2 patinus ir 25 danielių pateles 3 hektarų plote.
15min turi K.Mažeikos prašymo kopiją.
Ten pat pažymima, kad plotas bus apjuostas 2 metrų aukščio tvora. Tai reiškia, kad užsitvėrus tokį plotą teritorijos į ją niekas negali įžengti. Tokiu pačiu principu miškus užsitvėrė ir „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis bei Kauno mero V.Matijošaičio sūnus Šarūnas.
Tiesa, paaiškėjo, kad politikų ir jų šeimos narių plotuose danielių nėra, tačiau miškas – aptvertas.
O ar margieji danieliai rupšnoja žolę ministro K.Mažeikos miške?
Prašė kaip pilietis
Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos patvirtino, kad „pilietis Kęstutis Mažeika pateikė ranka užpildytą prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai išduoti leidimą laikyti nelaisvėje danielius“.
Remiantis prašymu, agentūra išdavė leidimą laikyti gyvūnus Šventragio kaime, Igliaukos seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje. K.Mažeika ten anksčiau yra paveldėjęs sodybą su žeme.
„Taip, aš laikau danielius aptvare, bet jie yra ne miške, o pievoje, laukuose“, – 15min patvirtino ministras.
K.Mažeika: danielius laikau dėl grožio
Kam aplinkos ministrui nelaisvėje besiganantys danieliai? „Dėl grožio“, – paprastai paaiškino K.Mažeika.
Jis teigia savaitgaliais grįžtantis namo, į Marijampolės rajoną, ir tada grožisi šiais gyvūnais. „Be to, tą teritoriją reikia šienauti, prižiūrėti, ir šią funkciją atlieka danieliai“, – paaiškino jis. Pasak jo, taip sutaupoma daug resursų.
Ministras pasakojo, kad prie jo danielių žmonės gali prieiti. „Ir prieina, ir sustoja automobiliais, nematau problemos – savaitgaliais ir pakalbame, jei kas nori. Žmonėms tai patinka. Nematau nieko bloga“, – sakė ministras.
Davė du mėnesius padėčiai ištaisyti
Dabar ministrui teks spręsti, ką daryti dėl kai kurių politikų ir verslininkų, kurie užsitvėrė miško gabalą danieliams auginti, tačiau tuo tik piktnaudžiauja.
Antradienį STT paskelbė, kad įstatymų dviprasmybės leidžia piktnaudžiauti tveriant aptvarus miškuose. Taip STT reagavo į žiniasklaidoje skelbtą informaciją apie tai, kaip R.Karbauskis ir V.Matijošaičio sūnus galbūt nepagrįstai riboja patekimą į miškus, apsitverdami plotą danieliams.
Tiesa, anksčiau nėra skelbta, kad tuo pačiu užsiima ir pats ministras K.Mažeika.
Pats ministras sako, kad STT perspėjimas jo nepalies, nes jis gyvūnus laiko ne miške, o pievoje.
„Tikrai manęs nepalies, ir aš esu už tai, kad visuomenei būtų prienami miško plotai, kad nebūtų galimybės pasinaudoti ta teise ir uždrausta žmonėms lankytis“, – kartojo ministras. Pasak jo, žmonės turi teisę lankytis miškuose.
STT: įstatymu piktnaudžiaujama
STT kaip tik tai ir pabrėžė, kad įstatymas gali būti suvokiamas skirtingai, ir tuo piktnaudžiaujama.
„Priimant sprendimus sudaromos galimybės paisyti atskirų asmenų ar jų grupių interesų užtikrinimo“, – nurodo STT.
Pasak tarnybos, teisės aktai taip pat sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nepakankamai reglamentuota.
Be to, saugomų teritorijų įstatyme nėra sukonkretinta, ar tais atvejais, kai užvėrimai nenaudojami gyvūnams ganyti, jie turi būti pašalinami, taip pat per kiek laiko tai būtina padaryti, nėra ir kitų papildomų kriterijų, kada tvoros gali būti tveriamos.
Todėl STT kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama tobulinti teisės aktus, atsakymą prašoma pateikti per du mėnesius.
Abejoja, ar pavyks kažką pakeisti
Ministras K.Mažeika sako irgi matantis spragą įstatyme.
„Matau ir aš spragą įstatyme, kai yra bandoma gauti leidimą auginti danielius miške, tveriama tvora, tačiau užtveriama ne iki galo, o iki pusės. Specialistai tokiu atveju negali suteikti leidimo, ir tas procesas yra begalinis“, – paaiškino ministras. Tokiu atveju į mišką negali patekti ir gyventojai.
K.Mažeika žadėjo, kad ši spraga bus ištaisyta ir atitinkami pakeitimai bus siūlomi.
Tačiau tuo abejoja žinomas aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius. „Abejoju, ar pasikeis kažkas, kai pats ministras yra suinteresuotas – pats laiko danielius“, – svarstė jis.
Aplinkosaugininkas įsitikinęs, kad ministerija pradės „kažką daryti tik dėl vaizdo“, tačiau turtuolių neprivers griauti tvorų. „Gali praeiti ne vieni metai, kol atsiras įstatymo pataisa, ją svarstys, ir taip nuguls stalčiuje“, – sakė A.Gaidamavičius, kuris pateikė vieną pavyzdį.
„Ministras prisipažino mėgstantis medžioti vilkus. Ir jo valdymo metais vilkų sumedžiojimo kvota padidėjo iki 120. Pats ministras yra suinteresuotas“, – sakė aplinkosaugininkas.
Prašymą pateikė tik po STT išvadų
15min į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl K.Mažeikos prašymo kreipėsi dar spalio 24 dieną, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
„Labai atsiprašome, bet dėl teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, negalime jums pateikti fizinio asmens prašymo susipažinimui“, – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė.
Paaiškinus, kad K.Mažeika yra viešas asmuo, formuojantis aplinkos apsaugos politiką Lietuvoje, ir laukinių gyvūnų aptvaras susijęs su teisės aktais, atstovė teigė, kad prašymas rašytas kaip ne viešo asmens.
„Nepaisant to, kad K. Mažeika tuo metu buvo ir yra viešas asmuo, jis veikė kaip fizinis asmuo, t. y. prašymas gauti leidimą laikyti laukinius gyvūnus buvo jo pateiktas kaip fizinio, o ne kaip viešo asmens – Seimo komiteto pirmininko“, – teigė ji. Be to, prašymo esą negalima pateikti ir dėl to, kad ten nurodomi asmens duomenys.
K.Mažeikos prašymą 15min gavo tik tada, kai STT paskelbė savo išvadas dėl aptvertų miškų.
Aplinkos ministerija sako problemą matanti
„Aplinkos ministerija ne tik mato problemą šiais klausimais, bet ir yra pateikusi teisės aktų pakeitimus galimiems piktnaudžiavimo atvejams užkardyti“, - teigia ministerija pranešime.
Ar reikalingos papildomos priemonės, bus sprendžiama kompleksiškai įvertinus visus aspektus: tiek galiojančią teisinę bazę, tiek jau šiuo metu naujai priimtus teisės aktų pakeitimus, tiek ir rengiamus bei svarstomus minėtus teisės aktų pakeitimus.
2020 m. sausio 1 dieną įsigalios draudimas draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
Kitaip tariant, aptvarai galės būti įrengiami tik saugomų rūšių ir buveinių tvarkymo tikslais bei turės būti numatyti ST planavimo dokumentuose.
Aplinkos ministerija teigia turinti informacijos, kad asmenys, gavę leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptveria tam tikras teritorijas miške, įrengia aptvarus ir voljerus, tačiau dideliame aptvertame plote laikoma labai mažai gyvūnų arba jie iš viso nelaikomi.
„Todėl tokiais atvejais galima įžvelgti piktnaudžiavimą minėtų taisyklių nuostatomis ir reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų ribojamas aptveriamos teritorijos plotas ir laikas, kiek laiko aptvarai, įrengti aptveriant mišką, gali būti tušti arba juose laikoma labai mažai gyvūnų“, - skelbia ministerija.
Priėmus pataisas bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti laikomas aptverto miško žemės ploto vienete.
