Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 4d. 20:35

Danų žuvų fermos jūroje terš Lietuvos pakrantę?

Planuojama, kad upėtakiai bus auginami už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų galbūt dešimtyje maždaug dešimties metrų diametro tinklų.
Danų projekto autorių vizualizacija / Planuojama, kad upėtakiai bus auginami už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų galbūt dešimtyje maždaug dešimties metrų diametro tinklų.

Danai norėtų Baltijos jūroje ties Klaipėda įrengti upėtakių auginimo fermą ir per metus šių žuvų užauginti iki 3 tūkst. tonų. Dalis Lietuvos visuomenės atstovų tam aktyviai priešinasi, nes mano, kad ji užterš pakrantę. Mūsų žvejai įtaria Seimo narį Simoną Gentvilą esant danų lobistu. Jie sako, kad pačioje Danijoje steigti tokias fermas jau uždrausta, tad šios šalies verslininkai ieško „kvailelių“ Lietuvoje.

Danai norėtų Baltijos jūroje ties Klaipėda įrengti upėtakių auginimo fermą ir per metus šių žuvų užauginti iki 3 tūkst. tonų. Dalis Lietuvos visuomenės atstovų tam aktyviai priešinasi, nes mano, kad ji užterš pakrantę. Mūsų žvejai įtaria Seimo narį Simoną Gentvilą esant danų lobistu. Jie sako, kad pačioje Danijoje steigti tokias fermas jau uždrausta, tad šios šalies verslininkai ieško „kvailelių“ Lietuvoje.

Lietuvoje susidarė įdomi situacija. Dėl draudimo žvejoti menkes ištisus metus šalies žvejai ketina trauktis iš verslo, jeigu tik gaus kompensacijas už supjaustytus laivus. Kadangi žuvų Baltijos jūroje drastiškai mažėja, galbūt iš tikrųjų reikia steigti jų auginimo fermas, jeigu norime žuvis valgyti ir ateityje?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo S. Gentvilo manymu, toks visuomenės pasipriešinimas kyla dėl nežinojimo. Į jį pagalbos kreipėsi ne danų kompanija „Pedersen Line APS“, norinti imtis tokio verslo Lietuvos pakrantėje, o Klaipėdos universitetas (KU) ir VšĮ „Klaipėda ID“. Seimo narys sako sieksiantis, kad Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra (AAA), spręsianti dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV), taikytų tokius pačius griežtus aplinkosaugos reikalavimus kaip ir Danijoje. Jis nori, kad šioje srityje bendradarbiautų abiejų šalių aplinkosaugininkai.

PAV išvada bus neigiama?

L. e. p. KU Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas, Mėgėjų žūklės tarybos prie Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pirmininkas Antanas Kontautas raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, AAA, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyrių dar rugsėjo pradžioje, kai tik buvo sužinota, kad danų firma pateikė svarstyti PAV atrankos dokumentą tokiai veiklai.

Pasak jo, PAV jai nėra privalomas, AAA turi nuspręsti, ar jis reikalingas, ar ne. „Situacija ir subtili, ir delikati, ir galų gale labai aiški. Jeigu Lietuva pasirašo dokumentus, kad nedidins aplinkos taršos, leisdama vykdyti tokią veiklą tą taršą didins savaime. Kol kas viskas dar tebėra svarstymo stadijos, nors jau praėjo du mėnesiai. Aplinkos ministerija linksta į tai, kad reikėtų atlikti tarptautinį PAV. Bet nežinau, kuo tai padės. Manyčiau, politikai galėtų iš karto nuspręsti, kad mes su tokiais taršiais objektais nenorime žaisti šalia savo pajūrio, Kuršių nerijos nacionalinio parko. Jie galėtų padėti tašką, bet kažkodėl dar duodama vilčių tiems investuotojams, nors greičiausiai PAV išvada bus neigiama“, – sakė A.Kontautas.

15min.lt nuotr./Klaipėdos universiteto lektorius Antanas Kontautas su neįprastu šventojiškių laimikiu.
15min.lt nuotr./Klaipėdos universiteto lektorius Antanas Kontautas su neįprastu šventojiškių laimikiu.

Anot jo, davus leidimą būtų tas pats, kaip Smiltynėje statyti kiaulių fermą, bet krante jų išmatas dar galima surinkti, o jūroje žuvų išmatų – ne. Fermą danai planuoja rengti maždaug 10 km nuo Klaipėdos uosto vartų pietvakarių link.

A.Kontauto kreipimesi Lietuvos valstybės institucijos informuojamos, kad danų bendrovei „Hjarno Havbrug AS“, kurios turtas perduotas naujai įsteigtai bendrovei „Pedersen Line APS“, esą keliama byla dėl nelegalios perprodukcijos, t. y. ji augino 4-7 kartus daugiau žuvų nei leidžiama. Pirmaisiais metais „Pedersen Line APS“ ketina per metus užauginti 1 000, vėliau 3 000 tonų žuvų, t. y. 800 tūkst. žuvų, sveriančių maždaug po 4 kg. S.Gentvilo teigimu, pirmus dvejus metus upėtakiai būtų auginami krante, o paskutinį pusmetį – jūroje.

Ar verta tiek aukoti?

Kitose šalyse žuvų fermos jūroje jokia naujiena, o Lietuvoje tokių dalykų dar nebuvo. „Be to, patys danai uždraudė naujų fermų statybą ir senų plėtimą jūroje. Toks Danijos aplinkosaugos ministrės sprendimas priimtas rugpjūčio pabaigoje. Todėl danai ir nori iškelti savo gamybą kitur.

„Mano nuomonė dėl šios veiklos neigiama. Viskas turi kainą. Manau, žmonės turi nuspręsti patys, ar jie už žuvis sutinka mokėti tokią kainą, ar ne – garantuotai bus juntamas poveikis Smiltynės ir Klaipėdos pliažams. Lietuva pažeistų ir HELCOM konvenciją, ir Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Kas nuspręs priimti sprendimą leisti tokią veiklą, turėtų prisiimti ir atsakomybę“, – aiškino A. Kontautas.

Paklaustas, ar fermose augintos žuvys yra mažiau vertingos nei laukinės, jis atsakė: „Mes juk valgome ir kiaulieną, ir šernieną. Klausimo, ar galima valgyti fermose užaugintas žuvis, nekyla.

Esmė – pakrantės tarša, ir ne tik žuvų išmatomis, bet ir antibiotikais, ir kitomis agresyviomis medžiagomis, naudojamomis fermose.

Be to, iš jų gali pabėgti žuvys, tai mūsų žuvims nebūtų naudinga. Yra ir daugiau įvairių neigiamų dalykų, bet dominuojantis veiksnys – tarša.“

Srovės viską neš į pliažus

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila dalyvavo praėjusią savaitę S.Gentvilo organizuotame seminare, kuris vyko Seime dalyvaujant ir danų atstovams. „Kažkodėl, kai uždraudė gaudyti menkes, Seimo narys seminaro neorganizavo, o dabar tiek pastangų dėl kažkokios užsienio firmos? Išeina, kad pats Seimas juos proteguoja“, – juokavo A.Bargaila.

Seminare dalyvavo visų sričių žuvininkystės atstovai, mokslininkai. Pasak A.Bargailos, nė vienas tokiam projektui nepritarė.

Kaip manote, kur tų upėtakių išmatos dings? Irgi eis į pliažus, – sakė A.Bargaila.

„Žvejai prieš. Tiek to pajūrio teturime. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pila jūroje, maždaug už 10 km nuo molų, uoste iškastą smėlį žiemą ir rudenį. Ten esantys 17 ir 19 žvejybos barai gauna kompensaciją už tai, o kenčia visa pakrantė, nes srovės nuo molų neša smėlį ir purvą į pliažų pusę. Šaukia net Palangos ir Šventosios žvejai. Kaip manote, kur tų upėtakių išmatos dings? Irgi eis į pliažus. Negalima to daryti vien dėl to, kad mūsų pajūryje vasarą ilsisi apie milijonas žmonių. Kad ir bus atliktas tas PAV, mokslininkai juk jau seniai patvirtino, kad srovės neša smėlį į pliažus. Jeigu tokia didelė šalis kaip Danija nebeleidžia auginti žuvų jūroje, mes leisime tai daryti pas mus? Nesąmonė. Manau, kad sveikas protas nugalės“, – sakė A.Bargaila ir pridūrė, kad ir taip žvejai turi mažai vietos žvejoti, o tokiu atveju iš jų būtų atimtas dar vienas žvejybos plotas.

Pasak jo, seminaro Seime metu pasiūlyta danų atstovams auginti žuvis krante uždarosiose sistemose, valyti vandenį. „Bet jie nenori, ko gero, todėl, kad nereikėtų nieko valyti“, – sakė jis.

Bus atliekamas tarptautinis PAV

S.Gentvilo teigimu, bus atliekamas tarptautinis PAV. „Bet mes ir patys turime atsakyti į klausimą, ar žuvų auginimas jūroje yra įmanomas, ar ne. Baltijos jūroje tai daroma daug kur, o pas mus tai pirmas kartas. Taip, danai riboja šio verslo vystymą, nes jie turi daugiau kaip 20 tokių fermų, pas juos seklesni krantai, daugiau įlankų ir gyventojų aplinkui, intensyvesnė laivyba. Rytinėje Baltijoje tokia ferma būtų viena pirmųjų. Čia jos nėra taip susigrūdusios kaip Danijoje ar Norvegijoje. Mes bijome to, kas išbandyta Vakaruose. Mano, kaip aplinkosaugininko, tikslas – pasiekti, kad nebūtų taip, kaip su Danijos kiaulių ar audinių fermomis, kurios čia pradėjo veikti keliant mažesnius aplinkosaugos standartus“, – sakė Seimo narys.

Danai sako, kad tas fekalas, kuris eitų nuo žuvų, Lietuvos azoto išeigą į Baltijos jūrą padidintų 0,1 proc., – sakė S.Gentvilas.

Jo manymu, taikant europinius aplinkosaugos standartus tokios fermos galėtų veikti. Jose būtų auginamos žuvys, kurios dažniausiai šeriamos žuvų miltais, o ne laikoma kokia nors chemija.

„Danai sako, kad tas fekalas, kuris eitų nuo žuvų, Lietuvos azoto išeigą į Baltijos jūrą padidintų 0,1 proc.“, – sakė S.Gentvilas.

Pasak jo, ar galima tokia veikla pas mus, ar ne, atsakys tarptautinis PAV, politinio sprendimo čia negali būti.

„Vidutiniškai Europos gyventojas suvalgo per metus apie 27 kg žuvų, Lietuvos – 14 kg, o savo šalyje krante užsiauginame tik 1 kg. Kadangi menkių žvejyba laikinai uždrausta, kyla klausimas, iš kur mes gausime žuvų. Jeigu ūkiniu būdu kas nors Baltijos jūroje augintų žuvis, ar tai nusikaltimas? Manau, baimė kyla iš nežinojimo. Aš pasitikiu Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado aplinkosaugininkais. Mano manymu, žuvų auginimas Baltijos jūroje, palyginti su kitais objektais, pavyzdžiui, naftos gręžiniais, yra audra stiklinėje. Tarša į Baltijos jūrą iš Lietuvos ateina per Kuršių marias“, – sakė S.Gentvilas.

Kategoriškai prieš

Miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus, dalyvavęs minėtame seminare, frakcijos vardu lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių merus, prašydamas informuoti, ką planuoja daryti savivaldybės siekdamos išsaugoti Lietuvos teritorijai priskiriamo kranto dalies ekologiją.

„Aš kategoriškai prieš tokį projektą“, – sakė A.Vaitkus ir pridūrė neabejojantis, kad Lietuvos pakrantė bus užteršta.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Arvydas Vaitkus
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Arvydas Vaitkus

Ekonominės naudos šaliai jis neįžvelgia ir abejoja, kad danų užaugintos žuvys patektų ant lietuvių stalo. Jo manymu, kadangi Lietuva turi pajūrio labai mažai, žala jam būtų didžiulė. Pasak jo, Norvegijoje tos fermos yra visiškai kitoje aplinkoje, kur nekyla bangų, ir tai toje šalyje yra įvairių apribojimų.

Pasak A.Vaitkaus, žinant tai, kokia Baltija yra audringa, negalima atmesti, kad tinklai gali sutrūkti, o žuvų gaišenos pasiektų mūsų pakrantę. Jo manymu, be tarptautinio PAV apie tokį projektą negali būti nė kalbos, o ir po jo būtina diskutuoti.

Meras vertina santūriai

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad Lietuvoje tampa tradicija ką nors ginti ir dėl ko nors kovoti. Klaipėda – ne išimtis.

„Santūriai vertinu diskusiją neįsigilinus į visus niuansus iki galo. Iš vienos pusės, mes kovojame už tai, kad būtų pritrauktos investicijos, kad taptume įdomūs užsienio investuotojams, iš kitos – kovojame prieš tuos, kurie ruošiasi investuoti pas mus. Pirmiausia reikia žiūrėti, ką pasakys institucijos, kurios išduoda leidimus, kurios turi įvertinti pasekmes, kurias šiuo atveju sukeltų ta investicija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Grubliauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Grubliauskas

Ar tai daro žalą Baltijos jūrai, ar yra išpūstas burbulas, atsakymo dar nėra. Specialistai turėtų paaiškinti, kiek tame sukeltame „šaršale“ yra realių ir pagrįstų nuogąstavimų. Bandau neprarasti šaltos galvos, suprasti tuos, kurie sako – neliko menkių, neįsileiskime ir lašišų“, – teigė V.Grubliauskas.

Vakarų ekspresas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką