Tikėdamiesi produktyvesnio derliaus ir sėkmingo peržiemojimo, ūkininkai suskubo sėti žieminius pasėlius jau rugpjūčio pabaigoje, tačiau susidūrė su sudėtingomis sąlygomis.
„Rugpjūčio sausi orai, menkas lietus tapo visos Lietuvos ūkininkų problema. Ne vienas žemdirbys nerimavo, ar išvis teks sodinti žieminius pasėlius. Daugelis juos sėjo į ražienas ar į skustas dirvas, kuriose daug grumstų bei šiaudų, dirvožemis buvo labai sausas, todėl dygimas užsitęsė“, – pasakoja tarptautinio pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ žalų ekspertė dr. Ona Auškalnienė.
Po sudėtingos sėjos rugsėjį ūkininkams gamta jokių pokštų nekrėtė – nei smarkių liūčių, nei ankstyvų šalnų nebuvo. Tad ištikusi nelaimė Šakių rajono Sintautų seniūnijoje ūkininkaujančiam Ryčiui Kriaučiūnui – visiškai netikėtas reiškinys.
Žala pasėliams, kurios ūkininkai nesitiki
Ūkininkui Ryčiui Kriaučiūnui priklauso 30 hektarų žemės. Nors žemės sklypas nedidelis, tačiau šie metai nebuvo lengvi.
„Kaip ir daugumai iššalo dalis žieminių rapsų ir pavasarį teko juos atsėti. Vėliau, liūtims praėjus, dalis pasėlių išgulė. Nuostoliai būtų buvę labai dideli, tačiau pasiteisino pasėlių draudimas. Gautos išmokos pagelbėjo atsėti nukentėjusius plotus“, – pasakoja ūkininkas.
Lietus pakenkė tik vienam hektarui iš dešimties, tačiau ūkininkas rapsų sėti jau nebegali dėl agrotechnikos terminų.
Tokios ankstyvos žalos, kuomet lokaliai iškritęs stiprus lietus sudarė plutą, pro kurią gležni rapsų daigai neprasikalė, ūkininkai dažniausiai visiškai nesitiki.
Lietus pakenkė tik vienam hektarui iš dešimties, tačiau ūkininkas rapsų sėti jau nebegali dėl agrotechnikos terminų, todėl lauką atsės kviečiais iš gautos 15 proc. persėjimo kompensacijos nuo draudimo sumos.
„Dėl saugumo ir ramaus miego esu apdraudęs savo namus, techniką, automobilius. Draudimas leidžia planuoti šiek tiek į priekį. Juk jeigu, pavyzdžiui, pasiėmei paskolą tikrai labai svarbu žinoti, kad turėsi iš ko atiduoti.
Dar labai svarbus dalykas, kad valstybė pusę pasėlių draudimo įmokos kompensuoja – be šios kompensacijos mums, mažiems ūkininkams, nors greičiausiai ir didesniems, būtų labai nelengva“, – įsitikinęs R.Kriaučiūnas.
