Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl smukusių pieno kainų bankroto šmėkla sklando virš mažų Lietuvos pieno ūkių

Karvė
„Valio“ / Karvė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos rinkos praradimas lėmė, kad Baltijos valstybėse atsirado perteklinio pieno, dėl to smarkiai sumažėjo jo supirkimo kaina. Dėl sankcijų kenčia ūkiai. „New York Times“ aprašo Kasios Jankun 80 karvių ūkį Rytų Lietuvoje.

Buvusios sovietinio bloko narės, tokios, kaip Lietuva, yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Tai garantuoja politinį saugumą, tačiau, žvelgiant iš ekonomikos perspektyvos, dėl Rusijos šios valstybės smarkiai kenčia.

„Jeigu iki pavasario niekas nepasikeis, su tokiomis kainomis bankrutuosime“, – sakė K.Jankun.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva, Latvija ir Estija vis dar yra glaudžiai susijusios su Rusijos ekonomika. Baltijos valstybėse žemės ūkis yra viena pagrindinių veiklų, o Rusija – viena pelningiausių rinkų tokiems produktams kaip sūris ar jogurtas. Priešingai nei dideli ūkininkai, smulkieji, ypač pienininkai, negali lengvai nukreipti savo produkcijos į kitas rinkas. Jie taip pat negali tikėtis tokios didelės sėkmės – ne visi yra pasiryžę tiek mokėti, kiek Maskva ar Sankt Peterburgas.

Maisto prekių eksportas į Rusiją sudarė 2,7 proc. Lietuvos BVP – kur kas daugiau nei bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės. Daugiau nei trečdalis listinguojamų kompanijų yra žemės ūkio bendrovės arba veikia susijusiose industrijoje.

Dėl Rusijos sankcijų poveikio Lietuvos bankas sumažino šalies ūkio augimo prognozę nuo 3,3 proc. iki 2,9 proc. Kitąmet tikimasi nebe 3,6, o 3,3 proc. BVP kilimo.

Lietuva vis tiek išliks viena sparčiausiai augančių ES valstybių.

„Mes prognozuojama, kad tai padarys poveikį Lietuvos ūkiui, tačiau jis nebus itin žymus“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis pažymėjo, kad iki sankcijų Lietuvos eksportas į Rusiją traukėsi dėl prastesnės Rusijos ekonomikos būklės.

Daugumai Lietuvos ūkių nebėra kur trauktis. Daugiau nei 70 proc. jų yra mažesni nei 25 akrų (apie 1000 arų), per metus vienam ūkio darbuotojui uždirba kiek mažiau nei 6 tūkst. Lt pelno.

Dideli žemės ūkio koncernai taip pat jaučia sankcijų poveikį, tačiau turi kur kas geresnes galimybes ieškoti naujų rinkų.

Lietuviai sako tikintys, kad Vladimiras Putinas dėl Baltijos valstybių jaučia išskirtinį apmaudą, nes tai buvo pirmosios Sovietų Sąjungą palikusios bloko narės. Todėl valstybėje labiau jaučiamas ne nerimas dėl ekonomikos, o baimė dėl V.Putino galimų ketinimų atkurti Sovietų Sąjungos sienas, panaudojus jėgą.

Vilnius, Lietuvos sostinė su gražia panorama, yra visai netoli Baltarusijos sienos, kurią lietuviai mano esant po Kremliaus sparnu. Lietuva taip pat dalijasi sieną su Kaliningradu.

„Visi solidarizuojasi su Ukraina“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis ragina NATO Baltijos valstybes ginti reprezentatyviau

L.Linkevičius sakė, kad rasti pakaitalą Rusijai yra labai sudėtinga, nes Lietuvos pieno produktai Maskvoje ir Sankt Peterburge jau turi gerą reputaciją.

Nepaisant apmaudžios istorijos, Baltijos valstybėms Rusija yra viena akivaizdžiausių rinkų.

„Aš noriu, kad rusai pirktų mano sūrį, man nerūpi politika“, – sakė K.Jankun.

Moteris bijo, kad jos užaugę vaikai emigruos paskui tūkstančius kitų lietuvių, kurie paliko valstybę po 2009 metų krizės. Tuomet neliks kam dirbti ūkyje, kurį moters šeima turėjo iki sovietų okupacijos, ir kuris grąžintas šeimai buvo po nepriklausomybės atkūrimo.
Moteris gerai nežino, kaip elgtis su V.Putinu.

„Jeigu mes turime nervingą ir neprognozuojamą kaimyną, mes jo vengiame. Bet, kai jis pradeda daužyti tavo langus, turi kažką daryti“, – sakė ji.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką