Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 21d. 18:26

E.Gustas: naujos ES taisyklės dėl aplinkosaugos gali tapti našta Lietuvos ūkininkams

Evaldas Gustas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Evaldas Gustas

Europos Sąjungos ministrų sprendimas skirti mažiausiai 20 proc. žemdirbių gaunamų tiesioginių išmokų aplinkosaugai gali tapti didele našta Lietuvos ūkininkams, sako derybose valstybei atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.

Jis BNS trečiadienį patvirtino, kad buvo vienintelis atstovas ES ministrų susitikime, balsavęs prieš bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Trys kitos Rytų Europos šalys – Latvija, Rumunija ir Bulgarija – susilaikė.

„Derybos buvo sunkios, baigėsi ketvirtą valandą ryto. Vis tik nepavyko išsiderėti, kad ekoschemoms būtų rezervuojama mažiau kaip 20 proc. iš tiesioginių išmokų, o tai Lietuvai yra kritiškai didelis skaičius, nes mes esame paskaičiavę, kad tada bazinė išmoka ne tik kad nedidėtų ūkininkams, bet netgi sumažėtų. Su tokiomis sąlygomis tikrai negalėjome sutikti“, – BNS sakė viceministras.

Pasak jo, Lietuva derybose siūlė, kad ši dalis būtų mažesnė toms šalims, kurių tiesioginių išmokų vidurkis yra žemesnis nei ES, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Europos Vadovų Taryba yra sutarusi, kad 2027 metais tiesioginių išmokų vidurkis Lietuvos ūkininkams turėtų būti ne mažesnis kaip 215 eurų. Pasak E.Gusto, kadangi išmokas sudaro skirtingi komponentai, tikėtina, kad vidurkis bus pasiektas, tačiau bazinė išmoka gali mažėti.

Jis taip pat sako, kad lėšos, numatytos aplinkosaugai, gali būti nepanaudotos.

„Prievartiniu būdu ūkininko negali priversti taikyti ekologinių schemų, vadinasi, kyla grėsmė, ne tik kad turėsime rezervuoti lėšas priemonei šitai, bet kyla grėsmė, kad jos gali būti nepanaudotos. Vadinasi, turėsime galvoti bent jau su metų pavėlavimu, kur ir kokiu būdu tas nepanaudotas lėšas naudoti toliau“, – kalbėjo E.Gustas.

Anot jo, ES ministrų taryboje pasiekta ir Lietuvai palankių sutarimų. Vienas jų – kad ūkininkams, gaunantiems mažiau kaip 2 tūkst. eurų išmokų per metus, nebūtų taikoma finansinė disciplina.

Be to, pavyko išsiderėti, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai (GAAB) nebūtų taikomi ūkiams iki 10 hektarų. Pasak E.Gusto, pirminiame variante buvo siūloma 5 hektarų riba.

„Tuos reikalavimus turi įgyvendinti ūkininkai, kad gautų išmokas. Ten yra ne vienas tų reikalavimų ir buvo mėginama sumažinti plotus, kuriems šitie reikalavimai galėtų būti netaikomi, eina kalba apie smulkiuosius, nes tuos reikalavimu įvykdyti irgi reikalingos tam tikros lėšos ir gebėjimai, mūsų tikslas buvo, kad reikalavimai nebūtų taikomi smulkiesiems“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Dėl naujos 27-ių ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl jo pasiūlymų.

BŽŪP, kuriai per septynerius metus numatytas maždaug 387 mlrd. eurų biudžetas, sudaro didžiausią ES išlaidų dalį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką