TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES remia „Tatulos“ veiklą

Savaitgalį Kaune, Urmo miestelyje, vyksta pirmasis uogų išpardavimas – šventė „Uogų fiesta“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / /
Šaltinis: 15min
0
A A

Viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau beveik ketvirtį amžiaus, nuo 1987 metų, garsėja savo organizuojamomis ekologiškų gėrybių mugėmis, lauko dienomis, seminarais. Dabar šiam tikslui ji gali naudoti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinės paramos lėšas.

Tatulos programai parama ekologinės produkcijos propagavimui teikiama tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitiems viešojo pobūdžio kaimo plėtros projektams– pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Lietuvos kaimo tinklo, jungiančio 612 narių, veikloje turi galimybę dalyvauti su žemės, miškų ir maisto ūkiu ar  kaimo plėtra susijusios nevyriausybinės organizacijos, kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės, mokslo institucijos, verslo sektoriui atstovaujančios organizacijos, savivaldybės, valstybės institucijos.

Gautą paramą jos gali skirti gerąjai patirčiai, informacija apie kaimo plėtros procesus skleisti, užmegzti naudingus bendradarbiavimo ryšius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Nacionaliniam kaimo tinklui vystyti šiemet skirta 6,5 milijono litų. 

Pirkėjų džiaugsmui – ekologiškų gėrybių mugės

Viešoji įstaiga „Tatulos programa“, vos įpusėjus vasarai, jau planuoja ekologiškų rudens gėrybių muges. Ankstyvą rudenį paragauti šviežio derliaus pirkėjus sukvies didelė ekologiškų gėrybių mugė po atviru dangumi. Tokios ekologiškų produktų mugės atvirame ore ir toliau bus organizuojamos savaitgaliais tol, kol atšals, o vėliau persikels po stogu.

Viešoji įstaiga „Tatulos programa“, vos įpusėjus vasarai, jau planuoja ekologiškų rudens gėrybių muges.

Tatulos programos direktorius Almonas Gutkauskas džiaugėsi, kad įprastos ekologiškų gėrybių mugės, vykstančios apskritus metus, bus rengiamos ir šiemet.

Ekologinių gėrybių mugėse kviečiami dalyvauti visi ekologinių ūkių sertifikatus turintys ūkininkai, kurių šiuo metu yra beveik 3 tūkstančiai.

Mugių metu programos dalyviai ne tik prekiauja savo produkcija, bet ir turi galimybę vartotojams pademonstruoti, kuo ekologiška produkcija skiriasi nuo įprastai gulinčios parduotuvių lentynose. Pasak Tatulos programos direktoriaus, organinio produkto pranašumą aiškinant žodžiais, mažai kas tai įsidėmi. 

Visai kitaip vartotojai įsimena, kai ekologiniai ūkiai duoda išmėginti jų išaugintos produkcijos. Sykį paragavęs ekologiško maisto vartotojas supranta, kuo jis skiriasi nuo pigių ir ilgai negendančių produktų, įvežtų į Lietuvą iš Vakarų pasaulio po to, kai šis juos atmetė.

Ne paslaptis, kad ir Lietuvoje vyrauja chemizuotas ūkininkavimas. Tokiuose ūkiuose išaugintą produkciją neretai siekiama pridengti ekologiškų produktų vardu. Kaip atskirti tikrai ekologišką produktą nuo padirbto?

A. Gutkauskas sako, kad žmonės dažniausiai klaidingai mano: jei agurkus pirko turguje, tai jie jau ir yra ekologiški. Jo nuomone, pardavėjais nereikėtų aklai pasitikėti – tikrai ekologiškus produktus galima įsigyti tik iš sertifikuotų ūkių, kurie, beje, pirkėjui paprašius noriai pateikia ekologijos sertifikatą.

Tatulos programos direktorius įspėja, kad ekologiškai pagamintus žemės ūkio produktus ir jų gamybos procesą sertifikuoja ir kokybę kontroliuoja specializuotos sertifikavimo įstaigos, patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu. Sertifikatas išduodamas tik vieniems metams, o jį išdavusi įstaiga nuolat kontroliuoja sertifikuotos produkcijos kokybę, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimą.

Moko ekologiško ūkininkavimo

Jau kelinti metai Tatulos programos entuziastai organizuoja Lauko dienas, skirtas išmokyti ekologinio ūkininkavimo.

Ne paslaptis, kad ūkininkams, norintiems nenaudoti cheminių trąšų dirvožemiui subalansuoti, nenualinti jo, o kartu ir siekiantiems išauginti kokybišką ekologišką derlių, apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, prireikia ne tik žinių, bet ir patirties. Ja sėkmingų ekologinių ūkių savininkai dalijasi Lauko dienose–seminaruose.

Šiemet tradicinė birželio mėnesį rengiama Lauko diena organizuojama ūkininkų Daivos ir Arūno Giedrikų, garsėjančių savo darbštumu ir žiniomis, ekologinės gamybos ūkyje Kiršinių kaime (Paberžės sen., Biržų r.). Nedideliame 10 ha ekologiniame ūkelyje atkaklūs ūkininkai jau dešimtmetį augina daugiau kaip 20 rūšių daržovių ir patys jas perdirba. Jų rauginti agurkėliai ir kitos ekologiškos daržovės ir žalumynai, išauginti ekologinį sertifikatą turinčiame ūkyje, garsėja išskirtiniu skoniu ir kokybe.

Daivos ir Arūno Giedrikų ūkis ankstesniais metais buvo apdovanotas Lietuvos pažangiausio ekologinio ūkio vardu.

Daivos ir Arūno Giedrikų ūkis ankstesniais metais buvo apdovanotas Lietuvos pažangiausio ekologinio ūkio vardu. Tačiau jo savininkai sakosi garbingą vardą pelnę labai sunkiu darbu – ekologiniai ūkiai jo reikalauja daug daugiau nei įprastas ūkininkavimo būdas – juk čia chemikalais nepurškiama nei nuo piktžolių, nei nuo kenkėjų (pvz.: vikšrų ar Kolorado vabalų).

Tatulos programos direktorius A. Gutkauskas džiaugėsi, kad Lietuvoje yra tokių pažangių ekologinių ūkių, kuriuose išauginami švarūs ir kokybiški pasėliai, nors juose niekas nematė vargstančių ravėtojų.

Pasak jo, šiuo atveju sėjomaina ir moderni technika pavaduoja sunkų rankų darbą. Deja, šios priemonės kol kas įperkamos tik stambesniems ekologinės gamybos ūkiams, anksčiau gavusiems ES paramą ir modernizavusiems savo ūkius. Mažesnieji tokią galimybę gavo tik pastaraisiais metais, pasikeitus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) požiūriui.

Sveiko gyvenimo būdo šalininkas ypač džiaugėsi, kad pažangus ekologinis ūkininkavimas, pradėjus gauti pelną, atkreipė ir chemizuotų ūkių dėmesį. Paskatinti gerų pavyzdžių, kai kurie jų ėmėsi auginti ekologišką produkciją.

Sveika gyvensena – kiekvienam  

Tatulos programa ne tik moko pirkėją ekologišką, genetiškai nemodifikuotą ir užaugintą be cheminių priedų produktą atskirti nuo pigaus chemizuoto, bet ir pataria, kaip iš ekologiškų produktų pasigaminti ir nebrangaus, ir sveiko maisto.

To mokoma nuo praėjusių metų rengiamose sveikatingumo dienose, kurias veda patyrę kulinarai, liaudies ir tradicinės medicinos žinovai. Kaip dažnas sveikatingumo dienų viešnias A. Gutkauskas minėjo žinomą žolininkę Jadvygą Balvočiūtę, gydytoją Filomeną Taunytę, įvardijo kitus žinomus sveikos gyvensenos šalininkus ir populiarintojus. 

Direktorius šypsosi, kad prisijungus žinomiems visuomenės veikėjams, sveikatinimas išsyk išpopuliarėjo. Pasak jo, greičiausiai dėl šios priežasties pernai į Biržų kultūros centre surengtą seminarą prigužėjo pilna salė klausytojų.

Populiarėjant ekologinei gyvensenai, šiais metais sveikatinimo dienų numatoma surengti daugiau. Jos bus rengiamos ne tik Tatulos programos gimtinėje Biržuose, bet ir Pasvalyje, Panevėžyje, Vilniuje.

Ekologišką gyvenimo būdą remianti Tatulos programa vartotojus ir kulinarus  šiemet sukvies ir  į apskritojo stalo diskusiją pasikalbėti apie lietuviškos virtuvės aprūpinimą Lietuvoje užaugintais ekologiškais maisto produktais. 

Žvilgsnis į 24 metų darbą

Tatulos programos direktorius Almonas Gutkauskas, apžvelgdamas nuveiktus darbus, prisimena, kad nuo pačios pirmosios dienos susibūrusių ekologijos entuziastų tikslas buvo visą šalies žemės ūkį paversti ekologiniu. Nedideli šeimos ūkiai, įprasti Lietuvoje, jo įsitikinimu, negali konkuruoti su milžiniškais ūkiais, gaminančiais daug ir pigios produkcijos. Vis dėlto ekologiškos produkcijos, kurią gali gaminti smulkieji ūkininkai, kokybei neprilygsta jokie chemizuoti produktai. Dėl šios priežasties Lietuva, nors ir būdama mažas kraštas, gali verstis tiekdama produkciją išrankesnių pasiturinčių vartotojų, kurių pasaulyje daugėja, stalui.

Direktorius pastebi, kad veikla, kurią anksčiau ekologijos entuziastai vykdė savo lėšomis, buvo nemaža finansinė našta, kai kuriems dalyviams sunkiai pakeliama. Jis pripažino, kad ES parama paskatino vystyti pirminę idėją, pratęsė jos gyvavimo laiką. 

Tatulos programos direktorius Almonas Gutkauskas, apžvelgdamas nuveiktus darbus, prisimena, kad nuo pačios pirmosios dienos susibūrusių ekologijos entuziastų tikslas buvo visą šalies žemės ūkį paversti ekologiniu.

ES parama užtikrina programos tęstinumą

„Tatulos“ programos organizuojami renginiai, įskantat ekologiškų gėrybių muges, sveikatinimo bei Lauko dienas, skirtas ekologiškų maisto produktų vartotojui ugdyti ir ekologinės gamybos ūkių gebėjimams plėsti, finansuojami pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Pernai šiam tikslui VšĮ „Tatulos programa“ gavo beveik 100 tūkst. litų. 2011 metais veiklos tęstinumui užtikrinti viešoji įstaiga  tikisi gauti dar apie 70 tūkst. litų paramos.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Jusionis pabrėžė, kad labai gerai, kai rengiami ne vienkartiniai projektai. Tęstinumas itin svarbus, kadangi tai rodo, kad pasirinktos krypties darbas bus vykdomas ir toliau, o tai leidžia tikėtis gerų rezultatų.

Parama apima septynias kryptis

Lietuvos kaimo tinklo nariai gali gauti paramą ne tik ekologinei gamybai. Veiklos programoje numatytos septynios kryptys, apimančios beveik visas – ekonomines, socialines ir net kultūrines – kaimo plėtros sritis:

Pirmoji kryptis – žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros patirties ir pokyčių nustatymas, rinkimas, sisteminimas, analizė, apibendrinimas ir pasiūlymų teikimas;

Antroji kryptis – patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse ir kitos susijusios informacijos sklaida;
Trečioji kryptis – mokymo programų rengimas vietos veiklos grupėms, mokomųjų renginių, susijusių su parengtomis mokymo programomis, organizavimas, techninė ir metodinė pagalba įgyvendinant LEADER metodą;

Ketvirtoji kryptis – techninė pagalba regioniniam ir tarptautiniam kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimui;

Penktoji kryptis – kaimo plėtros dalyvių interesų atstovavimas Europos Sąjungos organizacijose;

Šeštoji kryptis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotų projektų, susijusių su žemės ūkiu, maisto ūkiu ir kaimo plėtra, įgyvendinimas;

Septintoji kryptis – Tinklo valdymas.

Parama teikiama tik pelno nesiekiantiems projektams, t. y. tokiems, iš kurių pareiškėjas nesiekia užsidirbti arba gaunamas pelnas investuojamas į projekto veiklos plėtrą, tęstinumą. Tiesioginiai naudos gavėjai šiuo atveju yra ne verslininkai, o yra kaimo gyventojai.

Paramos lėšomis finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Šiuo metu vertinamos paraiškos paramai pagal VII kryptį („Tinklo valdymas“). Jos bus priimamos iki metų pabaigos.

Dalytis žiniomis – ir už Lietuvos ribų

Labai svarbu, kad gerosios patirties sklaida apimtų ne tik kaimo, bet ir regioninės plėtros politiką, aplinkosaugą.

Jau minėta ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė  J.Jusionis atkreipė dėmesį, kad paramos galima prašyti ir veiklos pristatymui užsienyje, kadangi Nacionalinio kaimo tinklo veiksmų programa siekiama sukurti ne tik nacionalinį, bet  ir tarptautinį forumą, užtikrinantį plačią informacijos apie kaimo plėtrą sklaidą, dalijimąsi gerąja patirtimi ir bendradarbiavimo galimybes.

Tinklo nariai gali vykti į tarptautinius renginius, susipažinti su kitų ES kaimo tinklų veikla, pristatyti savo patirtį.

15min.lt nuotr./KPF logotipas naujas
Lietuvos kaimo tinklas

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką